2019-04-26 | Iš Lino Kontrimo knygos ,,Švytuoklės krūptelėjimas

 

 

Skaitytojams siūlome susipažinti su Lino Kontrimo rašomos knygos „Švytuoklės krūptelėjimas“ ištraukomis. Tekste bus žvelgiama į politinius įvykius po 2016 metų Seimo rinkimų. Tiek autoriaus asmeniniai pastebėjimai, surinkti faktai, tiek kitų politikų vertinimai leis susipažinti su Lietuvos valdžios formavimo ir veiklos užkulisiais.


„Švytuoklės krūptelėjimas“

Ištraukos iš rengiamos spaudai Lino Kontrimo knygos


Dalintis dar nebaigtu tekstu – pakankamai rizikingas žingsnis. Tačiau tokia dalimis pateikiamo kūrinio praktika yra sena ir, mano nuomone, be reikalo marinama tradicija. Man visai patinka, kai rašomi tekstai susipina su kasdienybe. Ypač tokie tekstai, kurie nėra grožiniai ir juose kalbama apie visai nesenus laikus.


Aišku, tame slypi ir nemažas pavojus, nes neseniai vykusių įvykių vertinimai yra itin subjektyvūs. Bet čia ir slypi kita mano idėja: ir didelių, ir mažų istorijų autoriai esame mes patys. Todėl turime drįsti jas pasakoti, jomis dalintis. Lygiai taip pat turime mokytis klausyti ir kitų pasakojamų istorijų. Nebūtinai sutikti, pritarti, bet – dalintis.


Todėl šis tekstas gulsis į kitų panašių tekstų eilę, pavadintą „Aš manau. Subjektyvus požiūris į politinius procesus“.


Skaitytojams pateikiamos ištraukos susijusios su R. Karbauskio politine veikla. Turinys sukurtas remiantis mano pastebėjimais bei prieš metus vykusiais pokalbiais su R. Karbauskiu. Skaitytojams pateikiu neiškarpytas pokalbio dalis. Vėliau, knygoje, šie pokalbiai bus ženkliai sutrumpinami iki reikšmingų citatų.


Akivaizdu, kad dalis įvykių šiandien jau yra įgavę kitokius atspalvius, juos teks iš naujo vertinti. Bet tai, ką maloniai paprašytas pateikiu skaitymui, leis prisiminti svarbius dalykus. O jie toli gražu dar nėra tapę istorija, dar yra kunkuliuojančios aktualijos.


Pagarbiai

Kontrimas Linas



Lino Kontrimo rašomos knygos „Švytuoklės krūptelėjimas“

Netikėtas rezultatas


2016 metų spalio 9-osios vakaras tradicinėms arba didžiosioms Lietuvos partijoms buvo lūkesčių ir vilties vakaras. Rinkimų apylinkėms užsidarius, vienos partijos garsiai pareiškė imančios švęsti rinkimų rezultatus – kokie jie bebūtų. Kitos partijos tyliai laukė pirmųjų rezultatų, be to, jomis žiniasklaida itin ir nesidomėjo.


Tų metų apklausos rodė nemažus šansus, kad valdžioje gali išlikti socialdemokratai. 2016 metų rugsėjo mėnesį (pirmasis rinkimų turas įvyko spalio 9 dieną) „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa: 1. Socialdemokratų partija – 16 proc.; 2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12,6 proc.; 3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 9,2 proc.; 4. Darbo partija – 5,1 proc.; 5. Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija – 4,7 proc.; 6. „Tvarka ir teisingumas“ – 4,8 proc.; 7. Liberalų sąjūdis – 2,7 proc.; 8. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2 proc.


Nuomonių apklausų buvo ne viena, todėl visai verta paminėti ir kitą, taip pat 2016 metų rugsėjo mėnesį, bet jau portalo delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktą apklausą: 1. Socialdemokratų partija – 15,6 proc.; 2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 14 proc.; 3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 13,7 proc.; 4. Darbo partija – 5,2 proc.; 5. Liberalų sąjūdis – 5 proc.; 6. „Tvarka ir teisingumas“ 4,9 proc.; 7. Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija – 4,6 proc.; 8. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjungą – 4,2 proc.; 9. Lietuvos laisvės sąjunga – 2,5 proc.


Netrukus paaiškėjo pirmojo rinkimų į Seimą turo rezultatai, o kartu ir tai, kad rinkimų favoritai keičiasi ir jais tampa Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – TS–LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – LVŽS). Pastarosios stiprėjimas ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose, atskleidė antrame rinkimų ture išryškėjusią tendenciją ir šios partijos rinkimų strategiją.


Lūkesčių ir vilties metas didžiosioms, tradicinėms partijoms virto nerimo valandomis ir dienomis iki antrojo rinkimų turo.


Tačiau netrukus tapo aišku, kad šis nerimo laikas išsitęs į mėnesius ir metus. Ko tada negalėjome įsivaizduoti, tai kad to politinio nerimo įkaitais taps visa visuomenė.


Priežastimi ir kaltininkais tapo Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS. Bet teisingiau būtų teigti, kad tokia priežastimi tapo pats R. Karbauskis.

Iki rinkimų pabaigos nei R. Karbauskis, nei LVŽS žiniasklaidai išskirtinai įdomūs nebuvo. Partijos vadovas – su žemės ūkiu susijusių įmonių grupės akcininkas, politikoje pasirodęs ir ryškiau žybtelėjęs 1996 metais po rinkimų į Seimą.


Visi buvo girdėję, bet nelabai ką žinojo apie jo vadovaujamą partiją (iki tapdama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gyvavo partija pavadinimu Lietuvos valstiečių partija ir Valstiečių liaudininkų sąjunga). Daug kas buvo girdėję, bet daugelis nė nematę R. Karbauskio valdomų bendrovių remto serialo „Naisių vasara“. Dalis visuomenės žinojo, kad R. Karbauskis yra mecenatas – remia knygų leidybą ir kitus projektus, puoselėja savo gimtąjį Naisių kaimą Šiaulių rajone.


Ta informacija buvo girdėta, tačiau mažai kam rūpėjo. Ypač sostinėje, ypač pagrindiniams žiniasklaidos kanalams.


Jie rinkimų vajaus metu didesnį dėmesį skyrė tuomet valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos, o ypač – jos vadovo, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kritikai. Kai kas žodį „kritika“ laiko pernelyg švelniu.


Viešosios erdvės favoritais tuo metu neabejotinai buvo TS–LKD (ypač po liberalų vadovo Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo).


Neseniai pakeitę lyderį, sėkmingai į keletą auditorijų ištransliavę rinkimų žinutes, konservatoriai visai pagrįstai tikėjosi pergalės rinkimuose. Švytuoklė vėl būtų iš tariamos kairės siūbtelėjusi į tariamą dešinę. Kaip visada, kaip daugelį metų.


Rašau žodį „tariama“ labai sąmoningai. Ne tik politologams, bet ir menkai politika besidomintiems žmonėms seniai nuostabą kėlė faktas, kad tikros kairės ir dešinės Lietuvoje nėra.


Fasadinėmis kairės – dešinės, rinkimams, o neretai net ne pačių partiečių parašytomis programomis pasidabinusios partijos, patekusios valdžion, vykdydavo įvairiausių interesų programas: vieni interesai būdavo paskelbti Lietuvos interesais, kiti – tam tikros grupės ir pan.


Tačiau 2016 metais švytuoklė krūptelėjo ir sustingusi ėmė drebėti. Šiuo metu, rašant tekstą, ji dreba ypatingai. Jėgos, mėginančios ją išjudinti ir pakreipti savo naudai, yra tokios margos, tokios netikėtai atsiskleidusios, kad nori nenori kyla klausimas: kas atsitiko 2016 metais rinkimų į Seimą metu? Kas yra politikas (sąmoningai pabrėžiu šį, o ne žodį verslininkas) R. Karbauskis? Kokia jo idėja ir programa Lietuvos politinei sistemai ir, žinoma – valstybei, jos likimui?


Akivaizdu, kad nesvarbu, kaip pasibaigs politinės švytuoklės drebėjimas, kas ir į kurią pusę ją patrauks, minėtų klausimų mes, politinio proceso dalyviai, nebegalėsime ignoruoti.


Tegul atsakymai bus subjektyvūs, tegul – pateikiami iš skirtingų kampų, mano intencija aiški: svarstyti, analizuoti, vertinti politinius įvykius turime mes patys, rinkėjai, nes tik tada išvados turi išliekamąją reikšmę.


Pats R. Karbauskis, vertindamas rinkimų rezultatus, teigė, kad antrojo turo rezultatą stipriai lėmė pasikeitusi konservatorių retorika: „Labai ryškiai jau pirmomis antrojo turo dienomis buvo matyti, kad jie keičia savo retoriką. Antrame ture atsiskleidė tam tikros konservatorių savybės – arogancija, pyktis, šmeižtas.


Buvo labai daug apygardų, kuriose mūsų kandidatai varžėsi su konservatoriais, todėl aš bandžiau reaguoti, kalbėti su jų štabu. Man buvo netikėta – tokių agresyvių metodų nesitikėjome, mes patys nieko panašaus nenaudojame prieš kitus.


Rinkimams konservatoriai buvo paruošę komunikaciją, kad yra pasikeitę, nauji, jauni žmonės, kitokie. Bet antrame ture tokios laikysenos jie nebeišlaikė, greitai grįžo prie seno savo įvaizdžio: pikti, visus kaltinantys, arogantiški.


Žmonės per dvi savaites tą greitai pamatė. Tad jei dar pirmame ture kažkas turėjo iliuzijų, kad jie pasikeitė, tapo organizacija, pasirengusia plačiai diskusijai, gerbianti oponentus, tai antrame ture viso to neliko. Ir rinkėjai suprato, kas bus, jeigu konservatoriai laimės rinkimus: tas pats, kas ir ankščiau jiems būnant valdžioje.

 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų