|
2019-04-26 | Kaip buvo kuriama ,,Naisių vasara“?
Kada Ramūnas Karbauskis pradėjo pasiruošimą 2016 metų rinkimams? Šiandien yra įvairių svarstymų. Su vienais galima sutikti, kitus tenka nuleisti juokais. Pavyzdžiui, televizijos serialas „Naisių vasara“. Pradėtas filmuoti 2009 metais. Pats R. Karbauskis prisidėjo rašant scenarijų, o UAB „Agrokoncernas“, kurio akcininkas jis yra – remiant serialo kūrimą. Per tą laikotarpį vyko net keli rinkimai – Seimo, savivaldybių tarybų, Prezidento, pats R. Karbauskis nė vienuose nedalyvavo, nors yra kaltinamas, kad serialo herojus Pijus yra jo kopija, o tai galėjo lemti rinkėjų simpatijas bei rinkimų rezultatą.
Mano nuomone, kaltinti bet kurį žmogų, pasukusį politikon, kad jis ar ji rinkimuose pasinaudojo tuo, ką legaliai, viešai ir skaidriai veikė, kūrė ir organizavo – absurdas. Šitaip kuriame labai pavojingą precedentą: politikoje netrukus galės dalyvauti tik... patys politikai.
Jokie kiti asmenys šansų neturės, nes užteks Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti biografiją ir parašyti, kad prieš dešimtmetį rašei knygas, susitikinėjai su skaitytojais, buvai kolekcionierius, pristatei viešai savo kolekciją, buvai muzikantas ir rengei koncertus – viskas, poveikis ir įtaka rinkimų sėkmei yra akivaizdūs.
Beje, dar 2011 metais buvau susitikęs R. Karbauskį. Jis užsiminė, kad dabar domisi televizija, padeda kurti serialą.
Man, žmogui, konsultuojančiam politikus, pasirodė, kad R. Karbauskis pasirinko labai gerą kanalą ir būdą politinei komunikacijai ir tai pasakiau.
Tuomet jis patikino, kad kuria tik dėl to, jog mėgsta literatūrą, kiną, teatrą, kad tai – jo hobis. Be to, R. Karbauskis priminė, kad serialo kūryba – ir prodiuserio Rolando Skaisgirio idėja.
Ir tikrai – 2012 metais rinkimuose R. Karbauskis nedalyvavo. O tai yra keista, nes, mano nuomone, populiariausias ir žinomiausias serialas buvo kaip tik tais, o ne 2016 metais.
Puikiai suprantu, kad yra daug žmonių, kurie asmeniškai, nors kai kurie nė nesupranta iš kur tas asmeniškumas atsirado, bet – nekenčia R. Karbauskio. Ir tai, kad mėginu suprasti, kodėl staiga vienas asmuo tapo visų šalies problemų priežastimi, jų neįtikins. Jiems atrodys, kad mėginu kažkokiu būdu pateisinti šį politiką.
Bet to nebus. Neketinu nei teisinti, nei gražinti R. Karbauskio politinės biografijos. Mano tikslas kuklesnis – nors ir subjektyviai, bet pateikti politinių procesų, vykstančių po 2016 metų, vertinimus ir versijas. Ypač tomis temomis, kuriose buvo nusižengta pagrindinei žurnalistikos taisyklei – išklausyti antrą pusę ir pateikti faktus be jokio išankstinio nusistatymo ir nuomonės formavimo.
O ar tvyro išankstinis nusistatymas ir kryptingai formuojama nuomonė – spręsti kiekvienam. Aš laikausi nuomonės, paremtos ir savo, kaip politinių procesų konstruotojo, patirtimi – įvykiai savaime neatsiranda. Tarkime, svarstymai, esą serialas „Naisių vasara“ buvusi paslėpta R. Karbauskio ir jo vadovaujamos partijos reklama, suintensyvėjo 2018 metais, po to, kai jau buvo atslūgę mėginimai kitomis temomis išjudinti R. Karbauskio pozicijas. O paskutinės serialo serijos buvo parodytos berods prieš 2 metus... Tačiau spaudžiama politikų, Vyriausioji rinkimų komisija ėmėsi retrospektyvinio tyrimo – įvertinti, ar serialo herojus Pijus, 2014 m. uždraudęs kaimo arbatinėje prekiauti alkoholiu, ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalės 2016 m. rinkimuose į Seimą.
Iš pokalbio su R. Karbauskiu:
Buvo dar vienas scenarijaus autorius, kuris papildė savo dalimi. Pirmame sezone tikrai daug dirbau. Tai, kad tokio turinio, tokių temų serialas gimė, yra ir mano nuopelnas. Bet niekada nebuvo minties, kad jis gali turėti kokį nors politinį kontekstą.
Kitas dalykas – kaltinimai, kad seriale yra kažkas iš realaus gyvenimo… Bet kitaip ir būti negali: serialas apie šias dienas yra toks žanras, jame turi būti šis tas iš realaus gyvenimo, jo rodoma labai daug serijų, kartais keturis – penkis kartus per savaitę ir jeigu ten nėra nieko iš gyvenimo, žmonės jo tiesiog nebežiūrės.
Mano mintis buvo tokia: jeigu rodyti kaimo gyvenimą, reikia rodyti realų kaimo gyvenimą. Beje, seriale yra kunigas, bažnyčia, o Naisiuose jos nėra.
Taigi, nors serialas yra vaizduotės kūrinys, realaus gyvenimo atspindžių neišvengsi. Žmonės mato tai, ką jie mato kieme, ką jie mato savo kaime, ką jie mato miestelyje. Mokykla yra? Yra. Medicinos punktas yra? Yra. Ten viskas tarsi tikrame gyvenime, bet viskas yra sukurta. O kaltinti scenaristą tuo, ką jis daro... Tai įsivaizduokit dabar, kad bet kuris scenarijaus autorius, režisierius, aktoriai, kai jie pasuka į politiką, gali būti kaltinami tuo, kad viskas, ką darė prieš tai, yra susiję su politika. Neva dvidešimt metų vaidino teatre tam, kad patektų į Seimą.
Nemanau, kad dabar yra teisinga kaltinti mane tuo, kad aš prieš dešimt metų atsiliepiau į vieno prodiuserio kvietimą sukurti serialą, kad turiu fantaziją, vaizduotę.
Kita vertus, aš nebūčiau sutikęs bendradarbiauti kuriant bet kokį serialą. Mane visada domino kaimo gyvenimas. Aš pats esu kaimietis.
Vėliau pirmojo serialo sezono istorijos virto knyga. Esu jos bendraautorius kartu su Loreta Kavole.
L. K.: Ar literatūra yra jūsų hobis, šitaip pasireiškia kitados paslėptos ambicijos?
R. K.: Sakyčiau – hobis. Įsivaizduokite mano gyvenimą: esu iš tokios šeimos, kuri vienaip ar kitaip buvo ir yra susijusi su kultūra. Brolis, tėtis, ilgametės literatūrinės Naisių tradicijos. Literatūra, teatras mane domino visą gyvenimą. Dvyliktoje klasėje svarsčiau pasirinkti aktoriaus profesiją. Buvo toks momentas. Tačiau persigalvojau.
L. K.: Iš kur šeimoje potraukis teatrui?
R. K.: Auklėjimas. Mūsų šeimoje teatras yra svarbus ir dėl kitko: mano tėtis ir mama susipažino mėgėjiško Žemės ūkio universiteto teatro gastrolėse. Juokaujant galima sakyti, kad mūsų šeima susikūrė teatre.
Brolis Mindaugas tapo profesionaliu režisieriumi, itin geidžiamu užsienio teatrų, o Naisiuose susikūrė profesionalus teatras – stiprus ir mėgstamas Lietuvoje.
Tik jis nesireklamuoja, nes yra nemokamas teatras. Beje, buvau kaltinamas ir tuo, kad teatras įkurtas dėl rinkimų. O aš sakiau, visą laiką sakau, atleiskite, jis nemokamas yra nuo jo įsisteigimo momento ir jis bus nemokamas tol, kol aš būsiu gyvas.
Nes tokia buvo mano koncepcija – padovanoti galimybę pamatyti teatrą ir mažo kaimo žmonėms. Gal jie į kitą teatrą nenuvyks, o Naisiuose, ar ten, kur gastroliuoja Naisių vasaros teatras, gali ateiti ir žiūrėti spektaklius nemokamai. Tokia buvo mano idėja, visiškai nieko bendro su rinkimais neturinti.
Tuo klausimu Vyriausioji rinkimų komisija yra pasisakiusi ne vieną kartą. Tikriausiai tie, kurie mane skundžia, nežino, kad mecenavimas nėra niekaip sietinas su rinkimais.
Visa tai – „Naisių vasaros“ serialas, labdaros ir paramos fondas „Švieskime Vaikus“ ir kt. yra mecenavimo veikla. Politiniai oponentai vis kartoja vieną mano sakinį iš kažkokio straipsnio, kad matydami serialą, pažinsite mane. Tai aš atsakysiu: labai teisingai, papasakojau apie kaimo gyvenimą, aš esu kaimietis, aš esu iš tokio pat kaimo.
Pasakoju ne apie savo paties asmeninį gyvenimą, pasakojau apie kaimo gyvenimą. Kaimo, kuriame užaugo šimtai tūkstančių žmonių. Todėl serialas tapo populiarus: žmonės pamatė savo gyvenimą.
Žinau, kad daugybė žmonių, balsavusių 2016 metų Seimo rinkimuose už „valstiečius“, nėra matę, o gal net ir girdėję apie serialą. O ir tie, kurie žiūrėjo serialą, tikriausiai nė vienas nebalsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą dėl to, kad jie matė serialą.
Kita vertus, žmonės gali gerbti mane ir palaikyti kaip asmenybę, kaipžmogų dėl to, kad aš tikrai padariau nemažai darbų ir Naisiuose, ir kitose (literatūros, švietimo) veiklos srityse.
Mecenato žvaigždę man suteikė tikrai ne už gražias akis, o už tai, ką aš esu padaręs kultūrai. Serialas yra mažytė, sakyčiau – mažareikšmė dalis mano veikloje. Daug rimtesnis darbas yra su fondu „Švieskime vaikus“. Ilgalaikis projektas, susijęs su lietuvių autorių knygų vaikams leidyba.
Niekada nieko nedariau dėl to, kad man būtų sakoma „ačiū“. Bet į darbus žiūriu rimtai. Mecenavimas, serialas, parama, darbas. Jei dalyvauju rinkimuose, aš juose dalyvauju rimtai.
Arba, pavyzdžiui, Naisiai. Prasidėjo serialas, po to atsirado teatras. Naisius pradėjo lankyti žmonės, norėjosi padaryti, kad čia būtų įdomu, gražu. Norėjosi, kad žmonės džiaugtųsi, o aš turėjau galimybę prie to prisidėti.
Kur čia yra politika? Naisiai su septyniais muziejais, su Baltų arena, teatru… Aš to niekada nedariau dėl politikos ir niekada nedarysiu.
Esu dėkingas žmonėms, kurie mane gerbia už tai, kad aš gyvenime kažką padariau, sukūriau. Pats sau kartais pagalvoju, kad sukūriau verslą, kuris valstybei jau sumokėjo šimtus milijonų eurų mokesčių. Sukurta apie 1 500 darbo vietų kaime – todėl tie kaimai neištuštėjo. Gaila, kad Lietuvoje kai kurie verslo pavyzdžiai sugadino visą verslo paveikslą, tačiau aš neprarandu vilties, kad jau greitai šalyje veiks tik skaidrus verslas.
IV Dalis Iš Lino Kontrimo rašomos knygos „Švytuoklės krūptelėjimas“: Saulius Skvernelis ir LVŽS |
