Lietuvos valstiečių sąjungos ištakos siekia 1905 metus, kuomet Viniaus Didžiajame Seime, nepaisant carinės Rusijos grėsmių, susikūrė to meto sąlygomis ypatingai pažangi Valstiečių sąjunga. 1922 metais valstiečiai susijungė su Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija į vieną bendrą politinę organizaciją, pasivadinusią Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

Lietuvos likimas tiesiogiai perėjo per šios Sąjungos ir jos lyderių gyvenimą. Tokios asmenybės kaip Jonas Vileišis, Mykolas Šleževičius, Kazys Grinius, Ernestas Galvanauskas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kt. nuveikė mūsų krašto labui tiek daug, kad jie ilgiems amžiams įrašyti į valstybės ir tautos istoriją. Partijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus likimo. Prezidentas Kazys Grinius - pagrindinis partijos ideologijos kūrėjas, gūdžiais Smetonos diktatūros, karo bei okupacijos metais išlikęs ištikimas demokratijos, humanizmo idealams. Jo politinių pažiūrų brandumas pranoko jo laikus. Kazys Grinius vis dar išlieka nepasiekiamu idealu daugeliui šiuolaikinių politikų. Kviečiame susipažinti su išsamia jo biografija ir idėjomis WIKIPEDIJOS straipsnyje.

Vertybės, kurias puoselėjo Valstiečiai liaudininkai XX amžiaus pradžioje – nesenstančios ir nenuvertintos. Programoje aptinkame ir dabartinei politinei situacijai tinkančių teiginių:

• Aukščiausioji Lietuvos valdžia – patys žmonės per savo išrinktą Seimą.
• Visi piliečiai be skirtumo lyties, tikybos ir tautos turi būti lygūs prieš įstatymus.
• Žemė tiems, kurie ją dirba.
• Darbininkai turi būti įstatymais apsaugoti nuo išnaudojimo ir turi būti užtikrinta jiems žmoniškos gyvenimo sąlygos.
• Mokesčiai nuo turto, pajamų bei palaikų ir pelno. Kas daugiau turi – tas daugiau mokesčių moka. Beturčiai nuo mokesčių paliuosuojami.
• Moterų teisės turi būti lygios su vyrų teisėmis.

Šios nuostatos nesensta epochų kaitoje, šiandien įgydamos naują aktualumą. Švietimo vaidmens, kaimo problematikos, teisingumo idėjos – taip kaip jas prieš šimtą metų kėlė mūsų pirmtakai – ir dabar vertos ne tik didelių diskusijų, bet ir nuolatinio dėmesio, laikmečiui adekvačių sprendimų.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą ir po karo šalyje įtvirtinus vienpartinę diktatūrą, partijos savo veiklą galėjo tęsti tiktai emigracijoje. Šiuo keliu pasuko nemažai politinių veikėjų, partijų lyderių.

Liberalizavus sovietinį režimą ir 1988 metais Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, šalyje susidarė sąlygos politinėms partijoms atkūrti ir jas steigti.

Lietuvos valstiečių sąjunga buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje 1990 m. spalio 10 d. partijos pirmininku išrinktas prof. P. Bėčius, sekretoriumi Z. Kinderis. Naujai įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga perėmė svarbiausius buvusios Valstiečių sąjungos tikslus ir tradicijas, pritaikydama jas nūdienos sąlygoms.

2005 m. minint Valstiečių sąjungos 100 metų jubiliejų III-asis Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavimas priėmė sprendimą pakeisti tuometinį Sąjungos vardą į istorinį pavadinimą – Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga (LVLS). 2012 sausio 14 d. partija modernizavo savo pavadinimą ir tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, išlaikydama ištikimybę savo istorijai ir idėjoms.