Antanas Bezaras: Gerai žinau Šiaulių rajono gyventojų rūpesčius Daug metų dirbu Žemės ūkio skyriaus vedėju, todėl gerai žinau duonos augintojų rūpesčius, džiaugsmus ir meilę žemei, už kurią mano senelis ir tėvai buvo ištremti į Sibirą. Gimiau Krasnojarsko krašte. Grįžęs į gimtąjį kraštą užaugau kaime, todėl mačiau, kaip sunkiai dirbo mūsų tėvai, pats padėjau dirbant ūkio darbus. Ūkininkauju ir dirbu žemę, todėl galiu drąsiai teigti, kad nesu tas valdininkas, kuris apie žemės ūkio aktualijas, rinkos pokyčius, žemdirbių gyvenimą sužino iš laikraščių ar televizijos laidų. Mūsų šeimos ūkis yra mišrus. Auginame ne tik grūdines kultūras, rapsus, bet užsiimame ir mėsinių galvijų auginimu. Žemdirbio verslas yra sudėtingas, kadangi įtakos turi ne tik pokyčiai rinkoje, šalies ekonominė padėtis, bet ir gamtos reiškiniai - liūtys, vėtros, pavasario šalnos ar sausra, kuri sugriauna visus ūkio planus ir padaro didelių finansinių nuostolių. Žemdirbių verslas yra rizikingas, nes jis - po atviru dangumi, bet ūkininkai yra visada ūkiški, taupūs ir mokantys skaičiuoti, todėl stengiasi išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Šiandien aš galiu išdidžiai pasakyti, kad esu laimingas, galėdamas toliau dirbti savo senelio žemę, kuri buvo sugrąžinta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sūnus Mindaugas ir dukra Viktė baigė aukštuosius mokslus. Dukra pasekė mano pėdomis -baigė tą patį Lietuvos žemės ūkio universitetą, kurį baigiau ir aš. Malonus Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narių įvertinimas ir pasitikėjimas, kurie jau antrąjį kartą mane išrinko prezidentu. Tai paskatina atiduoti visas jėgas ir stengtis, kad žemdirbiai gyventų geriau. Svarbiausia mano gyvenimo nuostata - visada padėk žmogui, nepriklausomai nuo jo visuomeninės padėties. Visiems, kurie į mane kreipiasi pagalbos, ieško patarimų, stengiuosi padėti ir greitai išspręsti rūpimus klausimus. Ne paslaptis, kad kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai nerimo prislėgtam žmogui užtenka šilto pabendravimo ar gero žodžio. Džiaugiuosi aktyviais ir veikliais žmonėmis, kurie prieš keletą metų įkūrė Micaičių bendruomenę. Man teko garbė būti išrinktam bendruomenės pirmininku. Dėka darbščių ir draugiškų žmonių susitvarkėme ne tik kaimo aplinką, bet paruošę projektą ir gavę lėšų suremontavome šarvojimo patalpas. Kaimo bendruomenės turi aktyviai reikštis savivaldoje, teikti pasiūlymus seniūnijoms, savivaldybės administracijoms, nes jos geriausiai žino kaimo ir miestelio problemas ir kaip jas reikia spręsti. Daugelį savo darbo metų paskyriau kaimo žmonėms. Teko dirbti buvusiame Varputėnų tarybiniame ūkyje skyriaus valdytoju, tuometiniame Pavenčių cukraus kombinate nuo darbininko iki direktoriaus pavaduotojo, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnu. Man labai svarbu, kad tiek Taryba, tiek savivaldybės administracija būtų kompetentingos spręsti rajono problemas. Valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatai į Šiaulių rajono Tarybą yra kompetentingi, sąžiningi, pareigingi žmonės, todėl kviečiu balsuoti už Valstiečių liaudininkų sąrašą Nr.51 Tikiuosi Jūsų pasitikėjimo ir palaikymo, kad galėčiau tarnauti Jums, spręsdamas Jūsų problemas ir stengdamasis, kad gyvenimas mūsų rajone šiuo sunkiu laikotarpiu taptų geresnis ir lengvesnis kiekvienam gyventojui.
Antanas BEZARAS |