Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė LR Seimo rinkimuose 2012 m.

Apanavičienė Virginija

Oficiali kandidato anketa, numeris partijos sąraše ir apygarda

Gimimo vieta:
Trakų rajonas,

Gyvenamoji vieta:
Vilniaus miestas,

Iišsilavinimas:
aukštasis,

Darbovietė:
LMTA, docentė;

Visuomeninė veikla:
LVŽS Žaliųjų frakcijos pirmininkė, partijos Vilniaus skyriaus valdybos narė, LVŽS Etikos komisijos narė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, LMTA darbuotojų atstovybės (profesinės sąjungos) pirmininkė, LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos) tarybos narė. Asociacijos “Šv. Kazimiero ordinas” kanclerė, kolegijos narė.

El.p.: vapanaviciene@gmail.com

Tel. 8 652 42157

Virginija Apanavičienė – LVŽS Žaliųjų frakcijos pirmininkė, LVŽS Etikos komisijos narė, partijos Vilniaus skyriaus valdybos narė. Aukštosios universitetinės mokyklos - LMTA – docentė.

V. Apanavičienė taip pat turi įvairios žurnalistinio darbo praktikos: dirbo Lietuvos radijo laidų vaikams ir jaunimui redaktore, savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus vedėja, buvo atkurto savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė 1990-1992 m.,1992–1995 m. – žurnalo „Visuomenė“ redaktorė ir leidėja, 1993–1994 m. – „Lietuvos darbininko“ redaktorė, 1995 m. – dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja.

1997 m. – Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.

Knygų „Nerimo dienos“ (1990), „Nuo grigališkojo choralo iki Renesanso“ (1993), per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė. 2011 m. išleido mokslinę monografiją „Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje“.

V. Apanavičienė kaip aktyvi moterų nevyriausybinių organizacijų narė dalyvavo daugelyje tarptautinių konferencijų, buvo Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams (Malta, 1993), „Šiaurės forumo“ (Turku, Suomija, 1994), IV JTO pasaulio moterų (Pekinas, Kinija, 1995) konferencijų, seminarų „Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?“ (Trepelnas, Vokietija, 1995), „Baltijos moterys“ (Var Gardas, Švedija, 1996), „Moteris – vadovė“ (Dublinas, Airija, 1996), 41-osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50-osioms metinėms (Niujorkas, JAV, 1997), Lietuvos moterų suvažiavimų (2001, 2004, 2008) dalyvė. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Seatle (XII Baltų studijos, JAV, 1990), Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008,2010), Rezeknėje (Latvija, 2005), Kaune (VDU, 2002, 2004), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006), Šiauliuose (ŠU, 2002, 2009, 2010 2011), Vilniuje (MRU, 2012) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 18 mokslinių straipsnių recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Acta humanitarica“, „Ethnic culture. Traditions and innovations“, „Humanities in new Europe“, „Vesture: avoti un cilveki“ ir kt.

Publikacijos: „The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Academic Music of the 20th Century“ knygoje „Humanities in new Europe. Culture and Identity“, 2006; „Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов“ knygoje „Vesture: AVOTI un CILVEKI“, 2007; „Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika“ knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007.

Skaitė pranešimus: „V. Bartulio oratorija „Kuršiai“: istoriškumo ir meninės išmonės sąveikos problema“ 16-ojoje mokslinėje konferencijoje „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“, 2004, KU; „Lenkiškoji įtaka lietuvių profesionaliosios muzikos raidai XIX a. pab. – XX a. pr.“ tarptautinėje konferencijoje „Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija“, 2006, KU; „Tilžės taika ir Baltijos kraštų muzikos raida“, 2006, KU.

Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI-REHS kursuose Stokholme (2008), taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006–2008).

Virginija Apanavičienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, LMTA darbuotojų atstovybės (profesinės sąjungos) pirmininkė, LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos) tarybos narė. Asociacijos “Šv. Kazimiero ordinas” kanclerė, kolegijos narė.

Kaip profsąjungos veikėja rūpinasi socialiniais darbuotojų poreikiais, Lietuvos mastu – naujų profesinių sąjungų grupių kūrimu, vaikų darželių plėtros problemomis, dalyvauja tiesiogiai transliuojamose spaudos konferencijose bei atvirose diskusijose LRS.

Kaip Žaliųjų frakcijos pirmininkė surengė konferenciją atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais LŽŪA( Kaune, dab.ASU), su Žaliųjų frakcijos nariais dalyvavo piketuose(2011,2012) prieš naujų AE statybas, kalbėjo apie AE atliekų pavojus.

Pomėgiai – sodo darbai, šachmatai, stalo tenisas, šiuolaikinė literatūra.

Vyras Romualdas – habil. dr. (humanitariniai mokslai, etnologija), VDU profesorius.

Moto: Vivere bonum faciendo (lot. „Gyventi darant gera“).

Kandidatės motyvacija

Veikla partijoje

Esu LVŽS Žaliųjų frakcijos pirmininkė nuo jos įkūrimo 2009 m., partijos Vilniaus skyriaus valdybos narė, LVŽS Etikos kopmisijos narė.

Valstiečių liaudininkų ideologinės nuostatos man artimos nuo 1989 m., kai kartu su šios ideologijos šalininkais atkūrėme valstiečių liaudininkų leistą laikraštį „Lietuvos žinios“. Buvau šio leidinio redaktorė, vyr. redaktorė (žr. www.wikipedia.org).

1995 m. buvau viena iš Lietuvos moterų partijos programos kūrėjų, šios partijos tarybos narė, viena iš vicepirmininkių (iki 1996), Lygių galimybių komisijos pirmininkė. Pakeitus pavadinimą partijai į Naujosios demokratijos (1998), buvau šios partijos tarybos narė, Šeimos ir vaiko komisijos pirmininkė, vėliau (2001) – Naujosios demokratijos – Valstiečių liaudininkų sąjungos tarybos narė, Šeimos ir vaiko komisijos pirmininkė, LVLS (2005) tarybos narė, Lygių galimybių komisijos pirmininkė. Kaip partijos narė dalyvavau savivaldos rinkimuose Vilniuje 2002, 2007m., LR Seimo rinkimuose – 2004, 2008 metais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje bei rinkimuose į EP 2009.

Lygių galimybių problematikos projektuose dirbau nuolatos, o į kai kuriuos iš jų partijos nariai buvo įtraukti kaip rajonų administracijos vadovai, merai (Vilniaus apygardos Širvintų raj. 2006-2008 vykdomas moterų NVO SIF‘o ES projektas 10-yje apygardų Moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje tematika). Kaip moterų NVO narė dalyvavau įvairiose tarptautinės konferencijose Suomijoje, Kinijoje, Švedijoje, Airijoje, Vokietijoje, JAV, Lietuvoje ir tai siejosi su partijoje gvildenamomis problemomis.

Ryšiai su kaimo ir darbo žemės ūkyje tematika, gamtos švaros akcijos

Būdama moterų NVO „Lietuvos namuose dirbančių moterų bendrijos“, vadove, vadovavau PHARE projektui, gerinant moterų padėtį Mažeikų rajone, kur organizacijos narės, apmokytos seminaruose sodininkystės MTI mokslininkų, apsodino 0,5 ha plantaciją uogakrūmiais ir pagerino savo gyvenimo sąlygas.

Kaip sodininkė mėgėja buvau Vilniaus sodininkų selekcininkų mėgėjų susivienijimo narė ir dalyvavau išbandant ir tiriant naujas dr. A.Ryliškio išvestas uogakrūmių veisles, kurias dauginau, platinau bei dalyvavau respublikinėse selekcininkų parodose. Selekciniame sklype skiepijau įvairių rūšių vaismedžius. Sodininkavimo uždarbis leido pačiai finansuoti kelionę į mokslinę konferenciją „XXII baltų studijos“ Seatle (JAV) 1990 m. Iki pastarojo laiko sodininkystė ir daržininkystė yra mėgėjiška veikla.

Dalyvauju gamtos švaros akcijose su partijos Vilniaus skyriumi ir individualiai (žr. akcija „Darom-2008“, „Darom -2011“).

Etninės kultūros tyrimai, dirbant aukštosios mokyklos dėstytoja, siejasi su Lietuvos senosios kultūros paveldu, kurį globalizacijos sąlygomis Europos Sąjungoje būtina išsaugoti, todėl domiuosi Mažosios Lietuvos, kuršių, Žiemgalos etniniais substratais ir rašau mokslinius straipsnius, kuriuos spausdinu recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose Lietuvoje ir užsienyje, o 2011 m. juos apibendrinus išleidau monografiją „Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje“(Vilnius, 238 psl.)

Profsąjungų veikla

Su naujųjų profesinių sąjungų veikla susipažinau 1993 m., redaguodama „Solidarumo“ laikraštį „Lietuvos darbininkas“ lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Esu LAMPSS (aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo) narė, LŠPS pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, LPSK tarybos narė, todėl socialinė įvairių visuomenės grupių problematika man yra gerai pažįstama. Tobulinausi profsąjungų vadovų kursuose Švedijoje (2008), vadovauju suvažiavimams, konferencijoms, seminarams, rašau tinklaraščiuose (žr.www.svietimoprofsajunga.lt), dalyvauju profsąjungų viešuose renginiuose, jų spaudos konferencijose, radijo laidose aktualia įstatymų leidybos tematika (žr. www.lpsk.lt), todėl įstatymdavystės problematika man yra pažįstama.

Pagrindinė motyvacija

Patirtis partijos, moterų NVO, profsąjungų darbe, etninės kultūros tyrimai pagal profesinę veiklą leidžia teigti, kad jei būčiau išrinkta į LRS, stengčiausi rūpintis Lietuvos švietimo ir kultūros problematika, kuri yra LVŽS prioritetinė, taip pat didelį dėmęsį skirčiau įstatymų žemės ūkio sektoriaus problematikos rengimui ir jų tobulinimui, palaikyčiau LVŽS programines nuostatas dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtros, vykdant ES direktyvas iki 2020 metų. Įsijungčiau į parlamento komisijų, susijusių su tokia veikla darbą. Stengčiausi nuolat priminti LVŽS įsipareigojimus, jog siekiant gerinti Lietuvos žemės ūkio gamyboje dalyvaujančiųjų padėtį, nuolatos spausti ES institucijas didinti išmokas, jas prilyginant prie senosioms ES narėms skiriamų išmokų visuose sektoriuose ir tai nuolatos perduoti ES parlamento nariams. Inicijuočiau parlamentinę komisiją dėl GMO kontrolės Lietuvoje. Dalyvaučiau svarstantl lygių galimybių klausimus konferencijose, derinant ir sprendžiant su įvairiomis visuomenės interesų grupėmis susijusias problemas. Stebėčiau, kad LRS priimami dokumentai laiku pasiektų LVŽS narius, būtų jiems naudingi darbinėje veikloje. Kaip LVLS narė laikyčiau būtinybe nuolatos referuoti partijos valdybą bei tarybą apie savo veiklą LRS, benradarbiauti LVŽS tinklaraštyje.