Gimė 1963 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono Viekšnių miestelyje. Motina Zita Jarutienė – pensininkė, tėvas Jonas Jarutis – Kamanų valstybinio rezervato jėgeris. Turi brolį Arvydą ir seserį Palmirą.
1981 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą (dabar – Šiaulių pedagoginis universitetas), kurį baigė 1985 m. ir įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.
1986–1990 m. neakivaizdiniu būdu studijavo ir baigė Kauno kūno kultūros institutą (dabar – Kūno kultūros universitetas). Įgijo sveikatingumo kūno kultūros ir turizmo dėstytojo organizatoriaus specialybę.
1985–1990 m. – Kupiškio rajono Skapiškio vidurinės mokyklos mokytojas.
1990–1995 m. – Kupiškio rajono Skapiškio apylinkės viršaitis.
1989 m. dalyvavo ekspedicijoje į lietuvių tremties vietas (Igarką) pargabenti į Lietuvą lietuvių tremtinių palaikų.
Nuo 1994 m. yra Valstiečių partijos (dabar – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos) narys.
2000–2003 m. – Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys.
2003–2007 m. – Kupiškio rajono mero pavaduotojas.
Nuo 2007 m. – Kupiškio rajono meras.
Išsituokęs. Vaikai: duktė Andrė, sūnus Justinas.

Nuo 1994 metų esu Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Esu LVLS Kupiškio skyriaus pirmininkas. Buvau renkamas partijos vicepirmininku. Šiuo metu esu LVLS valdybos narys.
Visą savo sąmoningą gyvenimą stengiausi būti įvykių sūkuryje. Ar tai būtų visuomeninė, sportinė, politinė ar kitokia veikla. Buvau aktyvus Sąjūdžio judėjimo dalyvis. Manyčiau todėl mane 1990 metais Skapiškio miestelio Kupiškio rajone bendruomenė man pasiūlė tapti Skapiškio apylinkės viršaičiu. Juo išdirbau visą penkerių metų kadenciją. Tuo laikotarpiu ir įsijungiau į valstiečių partijos veiklą(dabar LVLS). Dėl tokio savo sprendimo niekada nesigailėjau ir nesigailiu. Narystė partijoje leidžia būti Lietuvos politinių įvykių sūkuryje.
Nuo 2000 metų esu renkamas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariu.2003-2007 metais dirbau Kupiškio rajono mero pavaduotoju. 2007 metais buvau išrinktas Kupiškio rajono savivaldybės meru ir dirbu iki šiol. Per tuos metus turėjau ir dabar turiu galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis – nuo paprasto žemdirbio iki aukšto valdininko. Tai leidžia suvokti koks dar didelis socialinis atotrūkis tarp Lietuvos žmonių.
Palaikiau ir palaikau Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, bet apgailestaudamas pastebiu, kad kasdien vis labiau ryškėja gyvenimo lygio skirtumai tarp ES senbuvių ir naujokų. Tai socialinis, ekonominis bei moralinis atotrūkis. Manau, kad Lietuvos pozicija ES turėtų būti žymiai aktyvesnė ir ryžtingesnė siekiant lygių teisių laisvoje ES erdvėje.
Manau, kad mano gyvenimo ir politinė patirtys galėtų būti naudingos Lietuvos atstovavimui Europos Sąjungoje.