Po valstybės perversmo 1926 m. Valstiečiams liaudininkams buvo uždrausta aktyviai reikštis viešajame Lietuvos gyvenime. Partijai teko susirūpinti savo ideologinių principų formulavimu, kad visuomenei būtų aišku, jog Valstiečiai liaudininkai turi savo principus ir jų toliau laikosi. 1927 m. rugpjūčio 20 d. susirinko Valstiečių liaudininkų Centro taryba, kur K. Grinius išdėstė ideologinius pagrindus ir Taryba juos priėmė. Sutarta, kad Lietuvos gerovei Valstiečių liaudininkų veikloje bus laikomasi tų dėsnių ir tradicijų, kuriais vadovautasi nuo „Varpo“ laikų: 1) demokratybės; 2) valstybingumo; 3). tautybės; 4) socialinio teisingumo; 5) nuosavybės; 6) progresyvumo; 7) tautos tobulėjimo; 8) darbingumo; 9) dorovės.

 

1934 02 18 VL centro komitetas priėmė, o birželio 29 d. kuopų atstovų suvažiavimas patvirtino valstiečių ideologinius pagrindus. Be minėtų principų juose naujai pateiktas nuosavybės teisės bei tikybos ir Bažnyčios klausimai. Apie nuosavybę kalbėta taip: „Asmeninė nuosavybė, kur ji yra savininko darbo, iniciatyvos bei pragyvenimo pagrindas, neliečiama ir saugoma. Bet kai ji jos savininko paverčiama žalinga visuomenei išnaudoti priemone ar laikoma apleista su žala visuomenei ir valstybei, gali būti įstatymu aprėžta, nusavinta ar kitaip tiksliau sutvarkyta“. VL savo spaudoje ir Seimo diskusijose dažnai pasisakydavo už Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės. Reikalavimas programoje skambėjo taip: „Į tikybos ir Bažnyčios dalykus valstybė ir savivaldybės neprivalo kištis“, o įvade sakoma: „Tikyba neturi būti rišama su politika, tautybe, finansiniais bei ekonominiais reikalais“. VL ideologijos dėsniai teigia: „Kiekviena tikyba yra tikinčiojo asmens sąžinės dalykas ir gerbiama. Tikybos laisvei apsaugoti Bažnyčia atskiriama nuo valstybės“. Tuo metu VL sąjungoje buvo apie 30 000 narių.

 

Kai 1935 m. prasidėjo Užnemunės ūkininkų bruzdėjimai ir streikai, VL centro komitetas nutarė vadovauti šiam suvalkiečių sąjūdžiui. Jo nariai - Pranas Gluodas ir J. Bražinskas -  įsipareigojo būti aktyviais sąjūdžio dalyviais. VL Centro komitetas paskyrė du asmenis (M. Mackevičių ir kt.) kurie slaptai išspausdino streiko instrukcijas, palaikė ryšius su vietos veikėjais (A. Valucku, J. Bertašium, P. Vasinausku). Šiuose atsišaukimuose buvo reikalaujama demokratiniais pagrindais šaukti Seimą, pakelti žemės ūkio produktų kainas, panaikinti skolas ir kt.

1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.

Prasidėjus Sovietų okupacijai, nemažas VL būrys pasitraukė į Vakarus, keletas VL buvo į okupantų valdžios administracijos nariais. Dalis VL atsiribojo ir 1939 10 11 apie tai pranešė „Lietuvos žiniose“. 1939 12 22 A. Merkio sudarytoje Vyriausybėje (iki bolševikų okupacijos) iš VL buvo A. Tamošaitis ir J. Audėnas. Bolševikai daug VL areštavo, teisė, sodino į kalėjimus ir trėmė į Sibirą (A. Tamošaitis, Juozas, Zigmas ir Dzidas Toliušis, Vytautas Račkauskas, Juozas Papečkys, Stasys Zaskevičius, Mykolass Velykis, Petras Ruseckas, Pranas Zubrys. M. Mackevičius ir kt.).