Ekologiškos mitybos paslaptys sklinda iš Panevėžio rajono

Sulčių skonio vaikai nebežino

Šalyje sklandant ekologinėms idėjoms ir svarstant, kaip tas idėjas įgyvendinti, Panevėžio rajone džiaugiamasi šioje srityje turima unikalia patirtimi – trečius metus vykdoma programa „Ekologiškai sveikas maistas – vaikams“. Programos sumanytojas – Naujamiesčio seniūno pavaduotojas, Valstiečių liaudininkų sąjungos narys Juozas Klioris.

„Sveiki vaikai – sveika visuomenė, sveika visuomenė yra mąstanti, o mąstanti visuomenė kuria turtingą valstybę, – sako ekologinio ūkio savininkas Juozas Klioris. – Jeigu mūsų valstybėje yra kitaip, galbūt pamiršome apie sveikatą?“

Juozas Klioris pasakoja, kad veikti skatino žinojimas, jog natūralių sulčių skonio nebežino net ir kaimo vaikai, o tikrinant sveikatą sutrikimų nerandama vos vienam kitam mažamečiui. Paskutinis spyris, paraginęs imtis „iniciatyvos iš apačios“, buvo per Rusijos televiziją matytas reportažas apie tai, kad pramoniniu būdu gamintose dešrelėse nerandama natūralios mėsos. Iš Naujamiesčio kilusi iniciatyva sulaukė rajono savivaldybės palaikymo ir prieš beveik trejus metus rajono politikai patvirtino programą „Ekologiškai sveikas maistas – vaikams“. Naujamiesčio darželyje ir mokykloje buvo pastatytos sulčiaspaudės, pradėta ieškoti ekologiškas daržoves galinčių tiekti ūkininkų, vaikams imta siūlyti šviežių ekologiškų sulčių.

Pradžia buvo nelengva: greitai paaiškėjo, kad vietinių ūkininkų užaugintų daržovių nepakaks, todėl teks jas vežtis iš kitų rajonų. Pasitvirtino ir nuogąstavimai, kad koka kola vaikams skanesnė nei morkų sultys – vaikai purtėsi ir raukėsi. Išeitį surado Naujamiesčio vaikų darželio direktorė Ramutė Skrickienė, pabandžiusi mažiesiems sultis siūlyti gerti per spalvingus šiaudelius. Programos iniciatoriai juokauja, kad ekologiją išgelbėjo šiaudeliai, mat vaikai sultis per juos geria noriai.

Tikisi atgaivinti namų ūkius

„Naujamiesčio seniūnijoje yra maždaug 700 hektarų neužterštos žemės. Žvejai sako, kad mūsų seniūnijoje ir sliekų daugiau, nes jie neišnuodyti, – džiaugiasi Juozas Klioris. – Tokią palankią terpę būtina išnaudoti. Raginu, kad žmonės prisimintų šeimos daržą, kuris yra ir maistas, ir vaistas. Savame daržiuke galima užsiauginti gardžiausių ekologinių daržovių, iš kopūsto ir morkos išsispausti nuostabaus vitaminų kokteilio. Deja, dažnas nebežinome, kaip auga burokėliai ir morkos, nebežinome, kada sėti ir ravėti. Džiaugiuosi bent tuo, kad žmonės pradeda atsirinkti, tampa išrankesni iš Europos vežamam maistui su galybe kenksmingų priedų. Namuose vėl kepama naminė duona, atsiranda ekologiškų daržovių ežios. Jei ekologiškos sultys būtų taip reklamuojamos, kaip dabar reklamuojama koka kola, mūsų vaikai augtų gerokai sveikesni. Žinome seną posakį, kad duobę sau kasame peiliu ir šakute, o ligą randame lėkštės dugne. Reklamose matome, kaip atidarytas koka kolos butelis laimės purslais apipurškia visą pasaulį, ir tokia reklama veikia. O kas matė reklamuojamas ekologiškas sultis? Jei sveiko maisto reklamos būtų tiek pat, kalbėti apie ekologiškas programas nereikėtų, nes namuose visi valgytų sveikai.“

Juozas Klioris pasakoja atlikęs mažutį tyrimą. Po vienos televizijos laidos apie maisto gamybą jis pavaikščiojęs po turgų ir paklausinėjęs dešrelių pardavėjų išgirdo, kad dešrelių perkama gerokai mažiau, o kai kurios pardavėjos per savaitgalį nė kilogramo nepardavusios. „Vadinasi, per televiziją matomi reportažai žmones veikia“, – sprendžia Juozas Klioris. Kitas jo paties atliktas tyrimas, deja, gerokai nuliūdino. „Apėjau dešimt Naujamiesčio kiemų, kuriuose auga daržai, ir sužinojau, kad tik trijuose iš jų spaudžiamos sultys, visi kiti mieliau nusiperka limonado, – apgailestavo ekologiškų idėjų skleidėjas. – Gaila, kad tėvai elgiasi taip neatsakingai. Juk nebe laikas žmogų mokyti, kai jam penkiasdešimt, pradėti reikia nuo mažų dienų. Tėvai sako dėl vaiko galintys viską padaryti, bet štai sutarkuoti morką – per sunki užduotis.“

Skleidžia gerąją patirtį

Gerąja patirtimi naujamiestiečiai mielai dalijasi. Kaip sako Juozas Klioris – kad tik norinčių dirbti atsirastų. Apie ekologinės programos vykdymą Juozas Klioris skaitė pranešimą Seime, Sveikuolių sąjungos jubiliejinėje konferencijoje Palangoje, važiavo į susitikimą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais. Naujamiestyje apsilankiusi Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė susuko vaizdo filmuką apie Panevėžio rajone vykstančias ekologines iniciatyvas. Filmuką „Atmerk akis“, kuriame savo mintis išsako ir Juozas Klioris, galima pamatyti Sveikuolių sąjungos portale www.sveikuoliai.lt. „Lietuvoje yra 1 405 ugdymo ir mokymo įstaigos, tačiau tik penkiose vaikai maitinami ekologiškai augintomis daržovėmis – keturiose Panevėžio rajone ir viename Palangos darželyje“, – stebisi ekologinių idėjų propaguotojas.

Naujamiestyje vykusioje sveiko maisto šventėje dalyvavęs ekologiją propaguojančios „Tatulos programos“ direktorius Almonas Gutkauskas džiaugėsi, kad naujamiestiečiai visiems nušluostė nosis. „Visur apie tai dar tik kalbama, o Naujamiesčio vaikai trečius metus  kasdien geria šviežias ekologiškas sultis“, – pabrėžė Almonas Gutkauskas.

Ekologijos naudą įrodys tyrimais

Juozas Klioris apgailestauja, kad nesulaukia dėmesio tų, kuriuos ši programa turėtų labiausiai džiuginti: Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų. Nes kam kitam, pasak ekologinės programos pradininko, labiausiai turėtų rūpėti, kaip vaikai maitinami ir kokie tokio maitinimo rezultatai. „Jei ne tų moterų, kurios be jokio papildomo užmokesčio skuta morkas ir spaudžia vaikams sultis, geranoriškumas ir entuziazmas, jei ne mūsų rajono valdžios – mero Povilo Žagunio, buvusio Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno palaikymas, sveiko maisto idėjos taip ir būtų likusios tik idėjomis“, – neslepia Juozas Klioris. Jis, kaip ūkininkas, įžvelgia dar vieną rimtą rūpestį: išmokų ekologiniams ūkininkams mažinimas tokiai valstybei kaip Lietuva yra pražūtingas žingsnis. Ekologiškas ūkininkavimas, prieš kelerius metus išgyvenęs bumą, šiuo metu tampa vis rečiau praktikuojama veikla. Tai grėsmingas ženklas valstybei, norinčiai garsėti tuo, kad gamina sveiką ir kokybišką maistą. Ekologiškame ūkyje išaugintos morkos tik keliasdešimčia centų brangesnės nei augusios chemizuotuose ūkiuose, nors ekologiškos produkcijos savikaina gerokai didesnė, derlius, skaičiuojant tonomis iš hektaro, kur kas mažesnis. Ekologiniams ūkiams dar teks nueiti netrumpą kelią, kol užsiaugins savo valgytoją. „Vis dar gaji nuomonė, kad du litai už ekologiškų morkų kilogramą labai brangu, o keliasdešimt litų už maisto papildus ir vaistus susirgus – įmanoma įpirkti, – paradoksą įžvelgia Juozas Klioris. – Jei ekologinio vaikų maitinimo programa vyktų šalies mastu, tai būtų labai naudinga ir ekonomiškai: ekologiškai augintų daržovių reikėtų daug, tad kaimo žmonės turėtų darbo.“

Ekologiško maisto nauda vaikų sveikatai neabejojantys programos „Ekologiškai sveikas maistas – vaikams“ iniciatoriai artimiausiu metu tikisi tai įrodyti ir moksliškai. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos vadovai pasiūlė rengti bendrą projektą, kurį vykdant bus atliekami ekologiškai maitinamų ir tokio maisto negaunančių vaikų kraujo tyrimai, vertinama ekologiško maisto nauda vaikų sveikatai. „Auklėtojos ir mokytojos pastebi, kad vaikai tapo ramesni, nebėra tiek pykčio priepuolių, ligų protrūkių, – pasakoja Juozas Klioris. – Vis dėlto tikimės, sulaukę rajono Tarybos palaikymo, įgyvendinti mokslinių tyrimų idėją ir skeptikams įrodyti moksliškai, jog ekologijos nauda žmogui nėra tik tuščios kalbos.“