Kad kaimas taptų patrauklia vieta gyventi

Pokalbis su Jolanta Linkiene, Utenos kolegijos teisės dėstytoja.

– Kodėl ryžotės rinkimuose į rajono Tarybą būti kandidate Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąraše?

– Dvidešimt septynerius metus dirbau Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Mano žinios, patirtis ir glaudūs ryšiai su bendrovėmis, ūkininkais, sodininkais lemia tai, kad apsisprendžiau dirbti būtent valstiečių liaudininkų komandoje. Puikiai žinau kaimo žmogaus problemas, žinau, kuo kvėpuoja, kuo gyvena. O į rinkimus einu, nes niekas negirdi šių žmonių. Jie darbštūs, tylus, sąžiningi. Būtina vienytis, kad valdžia išgirstų ir, svarbiausia, savo reikalavimus reikia pateikti tinkama forma. Demokratija – ne rėkimas, reikia mokėti apibendrinti problemas ir jas pateikti spręsti vietos valdžios ar valstybės lygmenyje. Manau, kad politiko darbui pasitarnaus ir pasikeitęs mano darbo profilis. Šiuo metu esu teisės dėstytoja Utenos kolegijoje.

– Kokios Utenos rajono problemos jums atrodo aktualiausios?

– Svarbiausia – žemės ūkis. Šiandien rajone sėklininkystės, augalininkystės, sodininkystės padėtis yra katastrofiška. Laukai piktžolėti, žemės užleidžiamos miškui, melioracijos įrenginiai apverktinos būklės. Mūsų rajone užmiršta, kad Lietuva – žemdirbių, agrarinis kraštas. Kituose rajonuose to nėra. Nuolat klausiu mūsų savivaldybės žemės ūkio specialistų, kodėl nevystoma sodininkystė, avininkystė, kaip kad daroma užsienyje. Galiu drąsiai pasakyti, kad neveiklumas prasideda viršutiniuose valdžios sluoksniuose, persiduodamas eiliniams. Jokiame kitame rajone Žemės ūkio skyrius nėra taip atitrūkęs nuo žmonių, dirbančių žemę. Nors turiu nemažai patirties ir žinių, galėčiau daug padėti tiems, kam rūpėtų rajono ateitis, niekas net nesikreipia, niekam tai neįdomu. Todėl esu tikra, kad būtina keisti situaciją. Atsigavęs žemės ūkis – tai papildomos darbo vietos ir kaime, ir mieste.