Panevėžio rajone baigiasi darbingiausia dvidešimtmečio kadencija

Sunkmetis rajono plėtros nesustabdė

Jau vienuolika metų valdžią Panevėžio rajono rinkėjai patiki Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos politikams, dirbantiems koalicijoje su Socialdemokratų ir Darbo partijos atstovais. Septintus metus mero pareigas einantis valstiečių liaudininkų sąjungos deleguotas Povilas Žagunis sako, kad žvelgiant nuo 1990-ųjų ši kadencija buvo produktyviausia: laikmečio, kad per ketverius metus būtų atlikta tiek strategiškai svarbių, rajono žmonių gyvenimą gerinančių darbų, per pastaruosius du dešimtmečius rajone nebuvo.

Sunkmečio iššūkiai nesustabdė Panevėžio rajono plėtros. Skaudžiai paliestas visai Lietuvai aktualių problemų — nedarbo ir didėjančio socialiai pažeidžiamų gyventojų daugėjimo, gyvenantis su apkarpytu biudžetu, mūsų rajonas sugebėjo išlaikyti vieną iš geriausių finansinių situacijų tarp šešiasdešimties savivaldybių. Žemės ūkis, investicijų pritraukimas, komunalinio ūkio pertvarkymas, kultūra ir švietimas, parama verslui — tai sritys, kuriose neabejotinai galima dėti pliusus. Atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams mokami laiku, pavyksta išvengti skolų, pagal sutartis atsiskaitoma su rangovais, vykdomi savivaldybės įsipareigojimai europiniuose projektuose.

„Darbų rajone dar apstu, bet surėmę pečius, turėdami vieningą komandą judame į priekį, tad pastarųjų ketverių metų pokyčiai rajone akivaizdūs, — sako Panevėžio rajono meras. — Noriu padėkoti tarybos politikams, savivaldybės administracijos specialistams, biudžetinių įstaigų vadovams, darbus atlikusiems rangovams — visiems, kurių idėjos, entuziazmas, kompetencija ir dažnai — darbo valandų neskaičiavimas — padėjo sėkmingai įgyvendinti statybos, renovacijos, gatvių asfaltavimo, vandentiekio ir nuotekų įrengimo bei kitus, rajono žmonių gyvenimą į gerą keičiančius projektus.“

Laikosi tolygumo principo

Nuo pat darbo valdančiojoje koalicijoje pradžios Valstiečių liaudininkų frakcija tvirtai laikosi principo darbus Panevėžio rajone planuoti tolygiai ir pagal veiklos sritis, ir pagal rajono vietoves. „Tai reiškia, kad išplėtota infrastruktūra vienodai reikalinga ir priemiestinėse Dembavos, Velžio ar Vaivadų gyvenvietėse, ir rajono pakraštyje esančiuose Žibartoniuose, Šiluose ar Puodžiūnuose, išasfaltuoti gatves vienodai svarbu ir Raguvoje, ir Berčiūnuose, — darbo strategiją apibūdina P. Žagunis. — Džiaugiuosi tą patį galėdamas pasakyti ir apie darbo sritis. Mūsų nuostata tvirta: vienodai dėmesio skiriama ir ūkiui, ir kultūrai, ir sveikatai bei socialiniams reikalams. Žinoma, darbų vertė litais ir negali būti lygi, tačiau to ir nereikia. Pavyzdžiui, Paįstryje pradėjo dirbti vaikų darželis, o Naujamiestyje pakloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Darbai nevienodos vertės ir visiškai skirtingų sričių, bet ar kas drįstų įvertinti, kuris iš jų svarbesnis?“

Žmonių rūpesčiai merui — kaip savi

Kaimo žmonių rūpesčiai rajono merui Povilui Žaguniui gerai pažįstami. Lietuvos savivaldybių asociacijoje Panevėžio rajono vadovas eina viceprezidento pareigas ir vadovauja Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetui. Nuo šių metų pradžios žinias apie Panevėžio regione vykstantį gyvenimą P. Žagunis veža į Briuselį — Europos Sąjungos Regionų Komitete dirba tikruoju nariu. „Ir tikrai negėda Briuselyje atstovauti Panevėžio rajonui, — neslepia meras. — Štai kalbame apie žemės ūkio perspektyvas — galiu pasidžiaugti, kad žemės ūkis — stipri sritis mūsų rajone. Briuselyje diskutuojame apie ekologijos, sveikos mitybos plėtrą, o aš galiu pasisakyti, kad Panevėžio rajone jau ne pirmus metus vykdome projektą „Ekologiškai sveikas maistas — vaikams“. Ekologiškai augintas daržoves jau trečius metus valgo Naujamiesčio ir Ramygalos vaikai, turime planų projektą plėsti.“

P. Žagunis įsitikinęs, kad dirbdamas kabinete uždarytomis durimis žmonių gyvenimo nepažinsi. Todėl jis labai dažnas svečias šventėse, bendruomenių susirinkimuose, o iškilus problemoms nelaukia, kol pasiskųsti norintysis pasieks Panevėžyje įsikūrusią rajono savivaldybę. Labai dažnai, norėdamas susitarti dėl priėmimo, žmogus išgirsta: „O kam jūs vargsite? Atvažiuosiu aš pats.“ Juolab kad pakeliui visada yra ką aplankyti, apžiūrėti remontuojamus objektus, įsitikinti, ar sklandžiai vyksta darbai ūkininkų ūkiuose.

Nuolat važiuodamas per rajoną meras gerai suprato Krekenavos regioniniame parke gyvenančių žmonių nepasitenkinimą dėl ūkinės veiklos suvaržymo. 2008 metais Panevėžio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą kreiptis į Seimą ir Vyriausybę dėl Krekenavos regioninio parko, kaip valstybinės saugomos teritorijos, statuso panaikinimo. Nors parkas tebeegzistuoja, pavyko pasiekti, kad 2009-aisiais patvirtintas naujas jo veiklos reglamentas būtų daug palankesnis ūkiškai gyvenantiems žmonėms.

Svarbus šios kadencijos žingsnis — dvyliktos rajone Paįstrio seniūnijos įsteigimas. Gyvenimas patogesnis tapo ne tik paįstriečiams, kuriems prireikus į seniūniją nebereikia pasiekti Panevėžio. Patogiau gyventi tapo ir iš Panevėžio į Upytės seniūniją perkeltiems žmonėms, kuriems į Upytę gerokai arčiau, arba Šilagalio gyventojams, dabar gyvenantiems nebe Velžio, bet Panevėžio seniūnijoje.

Nuolatinis dėmesys medicinai

„Labiausiai ir pasigendu laiko — užeiti į kiekvieną biblioteką, medicinos punktą, pakalbinti sutiktus žmones“, — ne kartą yra sakęs Panevėžio rajono meras P. Žagunis.

O užeiti Panevėžio rajone tikrai yra kur: čia veikia trisdešimt šeši viešosios bibliotekos filialai ir trisdešimt du medicinos punktai. Bibliotekos pagal galimybes remontuojamos, visi filialai šildomi.

Kitose savivaldybėse vykęs medicinos punktų uždarymo vajus Panevėžio rajoną aplenkė. Medicinos punktai per šią kadenciją suremontuoti. 3,6 milijono litų investuota bendrosios praktikos gydytojų kabinetų remontui Berčiūnuose, Paįstryje, Velžio ir Upytės odontologiniuose kabinetuose, suremontuoti medicinos punktai ir Žibartoniuose, Karsakiškyje, Maženiuose, Paliūniškyje, Trakiškyje, Bernatoniuose, Skaistgiriuose, Sujetuose, Daukniūnuose medicinos punktas įrengtas naujai. „Planų naikinti medicinos punktų neturime, visi jie išliks“, — planuoja P. Žagunis. Vieniši ir gyventi savarankiškai nepajėgiantys rajono žmonės glaudžiasi senelių namuose Raguvoje, Gustoniuose, Ramygaloje ir Krekenavoje. Globos įstaiga Naujamiestyje įkurta prieš trejus metus, į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės restruktūrizavimą investavus 560 tūkstančių litų. Tais pačiais metais rekonstruotos laisvos Ramygalos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės patalpos, įsteigtas socialinių paslaugų centras. Šiems darbams iš biudžeto skirta 215 tūkstančių litų. Valstybės finansuojamo dantų protezavimo laukiantys Panevėžio rajono gyventojai šią paslaugą gauna greičiau, nei miestiečiai. 2007 metais dantų protezavimui Panevėžio rajono savivaldybė skyrė milijoną litų, tad paslaugomis pasinaudojo 698 žmonės, 2008-iaisiais — 720 žmonių už 1,2 milijono. Didelė suma — 750 tūkstančių — dantų protezavimui skirta ir krizės sąlygomis 2009-aisiais, paslaugos suteiktos 550-čiai gyventojų. Rajono savivaldybės poliklinikai nupirktas 250 tūkstančių litų kainavęs modernus rentgeno aparatas, ligonių pasiekiamumą pagerino du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Naujas lengvasis automobilis nupirktas Skaistgirių ir Bernatonių medicinos punkto slaugytojai.

Asfaltavimas — pasitarus su bendruomenėmis

Išasfaltuotos gatvės, pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklai, šilumos kainas sumažinęs komunalinio ūkio perorganizavimas, mokyklų ir darželių renovacija — tai darbai, rajono žmonių įvertinami greičiausiai. Dirbant koalicijoje su socialdemokratais ir Darbo partija daug tokių darbų pavyko įgyvendinti, paruošta dirva artimiausiu metu pradėsiamiems vykdyti projektams. Per 2010 metus įgyvendinus projekto „Panevėžio rajono savivaldybės kelių ir gatvių rekonstrukcija“ pirmąjį etapą, įsisavinus 3,4 milijono litų europinių lėšų, išasfaltuota aštuoniolika gatvių ir rekonstruotas vienas kelias. Po vieną ar dvi gatves išasfaltuota Paliūniškyje, Velžyje, Dembavoje, Katinuose, Naujarodžiuose, Burveliuose, Žibartoniuose, Liberiškyje, Aukštadvaryje, Berčiūnuose, Molainiuose, Raguvoje. Šiemet bus pradėtas vykdyti šio europinėmis lėšomis vykdomo projekto antrasis etapas. Asfaltuoti gatves numatyta Dembavoje, Velžyje, Velželyje, Krekenavoje, Gustonyse, Naujamiestyje, Ramygaloje, Vadokliuose, Molainiuose, Raguvoje, Perekšliuose, Upytėje, Trakiškyje. Asfaltuoti rengiamasi ir kelius per Utos, Pakuodžiupių kaimus, kelią nuo miestelio iki kapinių Krekenavoje. „Sprendimai, kuri gatvė bus asfaltuojama, priimami po ilgų diskusijų su bendruomenėmis ir seniūnijų seniūnais, — paaiškina Panevėžio rajono meras. — Žinoma, ginčų neišvengiama, bet jų nebebus tik tada, kai rajone liks viena neišasfaltuota gatvė.“ Kelių asfaltavimo ir žvyravimo darbai Panevėžio rajone vykdomi ir už valstybės lėšas. 2007-aisiais tam panaudota 4,3 milijono, 2008 metais rajono gatvių ir kelių tvarkymo darbų atlikta už 6,7, 2009 — už 2,2 milijono litų.

Šiluma — viena iš pigiausių Lietuvoje

Valdiškomis komunalinėmis paslaugomis besinaudojantys Panevėžio rajono gyventojai pagrįstai gali džiaugtis esantys vieni iš tų, kurie už patogumus moka mažiausiai Lietuvoje. Beveik visam rajonui, išskyrus Krekenavos seniūniją, paslaugas teikiančios viešosios įstaigos Velžio komunalinio ūkio direktorius Gediminas Vilkauskas, atstovaujantis Valstiečių liaudininkų sąjungai, sako, kad nutarusi investuoti į komunalinio ūkio reorganizavimą Panevėžio rajono valdžia sugriebė jautį už ragų — rekonstravus katilines Upytėje, Dembavoje, Velžyje, Ramygaloje, pavyko pasiekti gerą šilumos efektyvumo ir savikainos santykį. „Investicijos milijoninės, bet jau pirmąjį sezoną tapo aišku, kad investuoti buvo verta — naujosiose katilinėse išgaunamos kilovatvalandės kaina perpus mažesnė, nei buvo senosiose“ — sako G. Vilkauskas. Rajono taryba privatiems abonentams yra nustačiusi lengvatinį tarifą, tad Velžio komunalinio ūkio tiekiamos šilumos kaina labai artima „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kainai, kuri laikoma viena iš mažiausių Lietuvoje. Lėšų sutaupyti ir paslaugų kokybę pagerinti padėjo ir reorganizacija, Ramygalos komunalinį ūkį prijungiant prie Velžio komunalinio ūkio. Vienas iš artimiausių darbų numatyta Smilgių katilinės rekonstrukcija. Pilnai automatizuota katilinė bus kūrenama kietu kuru. Šiems darbams numatyta skirti 1 milijoną litų.

Gyvenviečių apšvietimas — skaudus klausimas sunkmečiu, tačiau patamsyje Panevėžio rajono žmonės nepaliekami. Gyvenvietėse įrengti budintys šviestuvai — šiuo metu rajone tokių yra 80. „Šios kadencijos metu budintys šviestuvai atsirado gyvenvietėse, kur šviesos lig tol nebuvo, pavyzdžiui, Burvelių kaime, — pasakoja rajono meras. — Šviestuvai atsiranda įsiklausant į gyventojų pageidavimus, ieškome galimybių pašviesti ten, kur to labiausiai reikia.“

Pirčių — daugiausia apskrityje

Komunalinis ūkis eksploatuoja ir Panevėžio rajone veikiančias viešąsias pirtis. „Panevėžio apskrityje veikia apie dvidešimt viešųjų pirčių, vienuolika iš jų — Panevėžio rajone. Šalia jau veikusių, per šią kadenciją įrengta Raguvos pirtis, Geležių kaime — dušas, tad nusiprausti mūsų žmonės tikrai turi kur, — džiaugiasi P. Žagunis. — Mūsų pirtys geros, o maudynių kaina kone triskart mažesnė nei miesto pirtyje. Tad nėra ko stebėtis, kad šeštadieniais miestiečiai šturmuoja rajono pirtis.“ Juolab kad ir vandens kokybė rajone gerėja: per šiuos ketverius metus vandens nugeležinimo stotys pastatytos Daukniūnuose, Miežiškiuose, automatizuotos vandens nugeležinimo stotys pastatytos Mikėnuose, Užunevėžyje, Daniūnuose, Katinuose, Nevėžyje, Naujarodžiuose, Berniūnuose ir Liberiškyje. Ženkliai gyvenimo kokybę pagerino ir bendro naudojimo drenažo sistemų įrengimas Daniūnuose, Trakiškyje, Perekšliuose ir Karsakiškyje, vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti Šilagalyje, Naujamiestyje, Molainiuose. Jau parengti projektai vandentvarkos ir nuotekų sistemos sukūrimui Perekšliuose, Krekenavoje, Švenčiuliškyje, Upytėje, Paliūniškyje, Žibartoniuose. Planuojamas investicijų dydis šiems darbams atlikti — per 30 milijonų litų. Tokia pat investicijų suma numatyta ir „Aukštaitijos vandenų“ vandens tiekimo ir nuotekų sistemų plėtrai.

Remia verslą

Panevėžio rajono savivaldybė yra tarp lyderių šalies savivaldybių tarpe suteikiant mokestines lengvatas gyventojams: atleidžiant nuo žemės, nekilnojamojo turto, valstybinės žemės nuomos, gyventojų pajamų mokesčių, valstybės rinkliavos. 2009 metais dėl tokių suteiktų lengvatų į rajono savivaldybės biudžetą neįplaukė 418 674 litai. Palyginimui galima pastebėti, jog kaimyninė Anykščių rajono savivaldybė tokių lengvatų nesuteikė visiškai.

Verslo skatinimui Panevėžio rajone veikia Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, verslininkams kasmet išdalijama apie 100 tūkstančių litų.

Panevėžio rajone pastatytas ir atidarytas moderniausias Baltijos šalyse IKI kulinarijos cechas, į kurį investuota per 38 mln. litų. Tai yra viena didžiausių investicijų regione. Ceche dirba 180 darbuotojų, tačiau augant produkcijos poreikiui įdarbintųjų skaičių planuojama didinti iki 250.

Ženklus pokytis verslo skatinimui Panevėžio rajone yra Ramygalos plyno lauko projekto įgyvendinimas. Ramygalos plyno lauko įrengimas — didžiausia investicija atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Nutiesti kelius, atvesti būtinas komunikacijas į beveik aštuonių hektarų Ramygalos plyno lauko teritoriją kainavo 16 mln. Lt. Laisvai ekonominei zonai kurti Europos Sąjunga skyrė 10 mln. 50 tūkst. litų, 3,35 mln. prisidėjo Vyriausybė ir 1,5 mln. Panevėžio rajono savivaldybė. Projekto vykdymo metu į Ramygalos miestą įvestas dujotiekis. Jau pasirašyta nuomos sutartis su pirmuoju investuotoju, galimybėmis kurtis Ramygalos plyname lauke domisi užsienio šalių investuotojai.

Sėkmingai rajone vyksta melioracijos asociacijų kūrimosi ir melioracijai skirtų europinių lėšų įsisavinimo procesai. Šioje srityje Panevėžio rajono ūkininkai nusileidžia tik Pasvalio rajono ūkininkams.

Jaunoms šeimoms — išskirtinis dėmesys

Panevėžio rajonas gali didžiuotis išskirtinai remiantis jaunas šeimas — tai, pasak mero, gyventojų grupė, kuriems būtinas nuolatinis dėmesys. Vienuolikos rajone veikiančių darželių išlaikymas kasmet atsieina po penkis milijonus litų. Rajono, kuriame 43 tūkstančiams gyventojų tektų vienuolika ikimokyklinio ugdymo įstaigų, daugiau Lietuvoje nėra. Paįstrio gyventojams pageidaujant, 2008 metais miestelyje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė. 2010-uosius Panevėžio rajone galima vadinti vaikų darželių renovacijos metais. Po vasaros atostogų į atnaujintus darželius sugrįžo Velžio, Dembavos, Ramygalos ir Naujamiesčio mažieji. Darbų darželiuose atlikta už 3,4 milijono litų. Pirmaisiais kadencijos metais už 1,5 milijono litų rekonstruotas Krekenavos vaikų lopšelis darželis, 2 milijonus atsiėjo Piniavos darželio-mokyklos pastogės rekonstrukcija, mažesni remontai ikimokyklinėse įstaigose daryti kasmet.

Rajono valdžios rūpestis — stengtis, kad užaugę iki mokyklinio amžiaus vaikai ateitų į sutvarkytas, perspektyvias mokyklas, tad mokyklų remonto darbai rajone vyksta kasmet. 6,5 milijono litų investuota į energijos taupymo priemonių įdiegimą Paįstrio, Velžio ir Ėriškių mokyklose. Tokio pobūdžio projektai artimiausiu metu laukia Raguvos gimnazijoje ir Linkaučių pagrindinėje mokykloje. |Už 2,5 milijono litų rekonstruota Smilgių vidurinė, remontuotos Geležių, Naujamiesčio, Velžio, Vadoklių, Dembavos, Raguvos, Ramygalos, Šilų, Krekenavos, Paliūniškio, Kurganavos, Jotainių, Karsakiškio, Miežiškių, Katinų, Linkaučių, Paįstrio, Skaistgirių mokyklos: tvarkytos patalpos, aplinka, apšvietimas, sporto salės, keisti langai ir durys, šildymo sistemos, įrengtos signalizacijos. 2008 metais pavyko rasti beveik visoms rajono mokykloms: už 3,7 milijono litų suremontuota Miežiškių pagrindinė mokykla, daugiau nei po 300 tūkstančių buvo skirta Vadoklių, Krekenavos, Geležių mokyklų remontui. 380 tūkstančių litų kainavo Ramygalos gimnazijos senųjų korpusų patalpos. Smulkesni remonto darbai padaryti Upytės, Linkaučių, Naujamiesčio, Karsakiškio, Raguvos, Berčiūnų, Dembavos ir kitose rajono mokyklose. 2009-ieji buvo džiugūs Raguvos mokyklai — vidurinė mokykla tapo gimnazija. Ryškūs pokyčiai tais metais vyko ir Linkaučių vaikų globos namuose — atlikta 2 milijonų litų vertės remonto darbų. Rengiamasi tvarkyti stadionus Velžyje, Naujamiestyje ir Ramygaloje. Į šiuos darbus norima investuoti 800 tūkstančių litų.

Apmirti kaimui neleis

„Bene patys sunkiausi sprendimai, kuriuos teko priimti per kadenciją — uždaryti mažąsias, reikiamo vaikų skaičiaus nebesurenkančias mokyklas. Ne todėl jas naikiname, kad nenorėtume rajone jų turėti, bet kad mokyti nebelieko ko, — apgailestauja rajono meras. — Tačiau mokyklų pastatai neliks tušti. Vaikai ir jaunimas, kuriuos į artimiausias mokyklas vežiojame savivaldybės transportu, po pamokų grįžę turės ką veikti savame kaime. Buvusių mokyklų pastatuose įsteigsime universalius daugiafunkcinius centrus. Pirmieji tokio centro jau šiemet sulauks uliūniečiai. Tokie pat užimtumo centrai atsiras Tiltagaliuose, Gustonyse, Šiluose, Jotainiuose, Berniūnuose ir Naujarodžiuose. Šiems planams įgyvendinti numatyta daugiau nei 3 milijonai litų. Tad taip, kad išnykus mokyklai kaimas apmirs, tikrai nebus.“

Apmirti kaimui neleis ir vis aktyvėjanti bendruomenių veikla. Suradusi glaudų ryšį su rajono valdžia, Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga džiaugiasi sulaukianti ir finansinės paramos, ir moralinio palaikymo. Vietinės veiklos grupės specialistų konsultacijos — neįkainojama parama rašant europinius projektus. Septyni bendruomenių parengti projektai jau vykdomi, dar devyniolika rajono tarybos patvirtintų projektų laukia Vietinės veiklos grupės palaiminimo. Tai, kad Panevėžio rajono vietinės veiklos grupė pagal veiklos rodiklius užima šeštą vietą tarp 51 Lietuvoje veikiančių VVG, yra neabejotinas joje dirbančių specialistų ir vadovo — Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovo, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Lunskio nuopelnas.

„Smagu, kad bendrą kalbą randame ir su dvasininkais, — pasakoja rajono meras. — Šiemet planuojame 800 tūkstančių litų investuoti Paįstrio, Šilų, Raguvos, Vadoklių bažnyčioms atnaujinti.“

Kultūros sostinė pranoko lūkesčius

Panevėžio rajonas turtingas gražiomis kultūros tradicijomis. Į Ustronę sukviečia Joninės, į Paįstrį ir Krekenavą — mėgėjų teatrų festivaliai, miežiškiečiai rengia Jurgines, vieninteliai Lietuvoje — teatralizuotą naktigonę, Trakiškio apylinkių kaimuose pakvimpa kulinarinio paveldo šventėmis, prieš pat žiemą liaudies muzikantus sukviečia kapelų varžytuvės „Kapelmaušis“. Per šiuos ketverius metus į Panevėžio rajoną parskrido dvi „Aukso paukštės“, „Vilties paukštę“ du kartus parvežė rajono neįgaliųjų sąjungos ansamblis „Šaltinis“. 2008 metais „Auksinės krivūlės“ laureatų apdovanojimuose Panevėžio rajono savivaldybės darbas buvo įvertintas nominacija „Kultūros puoselėtoja“. Puoselėti kultūrą Panevėžio rajone padeda ir investicijos. 800 tūkstančių litų skirta Liūdynės kultūros centro priestato statybai. Vandentiekis, sanitariniai mazgai įrengti Tiltagalių kultūros centre, 770 tūkstančių skirta diplomato Juozo Urbšio sodybai restauruoti, 430 tūkstančių — renovuoti Gabrielės Petkevičaitės — Bitės muziejui Puziniškyje. Tvarkyti rengiamasi ir Smilgių etnografinę sodybą.

Didžiulis kultūrinio darbo įdirbis ir specialistų entuziazmas padėjo laimėti projekto „Ramygala — Lietuvos kultūros sostinė“ finansavimą. Vienintelis Panevėžio rajono miestas Ramygala tapo Lietuvos kultūros sostine su vasaros rezidencija Bistrampolio dvare. „Renginių gausa nustebinome ir patys save, ir rajono svečius. Tai unikalus atvejis, kad kaimo vietovėje dvidešimt tris sekmadienius iš eilės vyko profesionalios muzikos koncertai, — sėkmingai įvykdytu projektu džiaugiasi P. Žagunis. — Didžiuojamės buvę 2010-ųjų metų kultūros sostinės renginių dalyviai. Juokaujame, jog pavyko taip puikiai, kad jei konkurse vėl dalyvautume šiemet, 2011-ųjų kultūros sostine vėl taptų Panevėžio rajonas.“