Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa

Priimta 2010 m. gruodžio 11 d. VII-ame eiliniame LVLS suvažiavime,
atnaujinta 2012 m. sausio 14 d. VIII-ame eiliniame LVLS suvažiavime

Atsisiųsti (.doc)

Naujų darbo vietų kūrimas, emigracijos stabdymas

1.    Sieksime, kad mažiausiai 30 000 naujų darbo vietų būtų sukurta visoje Lietuvoje vykdant šiuolaikinius biomasės energetikos projektus, panaudojant milžiniškus vietinius žemės (ypač nenaudojamos) ir miško, rūšiuotų atliekų išteklius. Naujų darbo vietų skaičius vien šioje srityje prilygsta kasmet emigruojančių iš Lietuvos piliečių skaičiui.
2.    Sieksime sustabdyti naujos atominės elektrinės statybas ir tam numatytas lėšas skirsime biomasės ir kitų alternatyvios energetikos sričių plėtrai. Lietuvai ekonomiškai nenaudinga statyti atominę elektrinę, nes turime pakankamai vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių.
3.    Įtrauksime savivaldą į aktyvią ekonomiką ir pridėtinės vertės bei darbo vietų kūrimą per naujas savivaldybių steigiamas įmones. Savivaldybėse jau dabar kuriame naujas vietinės energetikos įmones, biokuro katilines, atliekų rūšiavimą ir perdirbimą; skatinsime municipalinio ekobūsto statybų ir renovacijos įmonių atsiradimą, naujų logistinių centrų, ekologinės prekybos vietų ir turgaviečių atsiradimą.
4.    Dalis pelno ir PVM mokesčių, kurie bus surinkti savivaldybės pastangomis kuriant įmones ir darbo vietas, liks savivaldos biudžete ir nebus perduodama į valstybės biudžetą. Atitinkamai keisime mokesčių įstatyminę bazę.
5.    Supaprastinsime ES paramos įsisavinimą smulkiam verslui, bendruomenėms, ūkininkams bei kaimo gyventojams, sumažinsime projektų vertinimo terminus. Decentralizuosime šios paramos skirstymą ir jį vykdysime regionų mastu. Sieksime, kad įvairios biurokratinių pažymų išdavimo procedūros ir saugikliai nelėtintų paramos įsisavinimo proceso. Supaprastinsime viešųjų pirkimų vykdymo procedūras ir dokumentaciją. Sukursime vieno langelio principą paramos ir paslaugų verslui sistemoje. Didinsime institucijų ir konkrečių pareigūnų atsakomybę už paramos įsisavinimą.
6.    Skatinsime viešosios infrastruktūros ir privačių pastatų atnaujinimo (ypač energetinio efektyvumo prasme) projektus, taip kuriant darbo vietas statybos ir kitų paslaugų sektoriuose.
7.    Supaprastinsime statybos leidimų išdavimo tvarką ūkininkų ūkių kūrimui ir kitoms statyboms.
8.    Peržiūrėsime visų policijos, ugniagesių, greitosios pagalbos ir kitų socialiai svarbių įstaigų optimizavimo planus, siekiant, kad nenukentėtų regionų gyventojų interesai laiku gauti kokybišką paslaugą kuo arčiau gyvenamosios aplinkos. Optimizavimas ir etatų mažinimas turi prasidėti ir baigtis centrinėse institucijose Vilniuje. Jų išlaidas galima sumažinti 15-20 proc.
9.    Plėsime viešųjų darbų apimtis, įtraukiant asmenis gaunančius bedarbių pašalpas ir socialinę paramą.
10.    Įkursime savanoriškos jaunimo praktikos sistemą socialinėse įstaigose (panašiai kaip savanoriška krašto apsaugos tarnyba). Jauni žmonės, atlikę praktiką, pavyzdžiui, vaikų, senelių globos namuose, kitose savivaldybių įstaigose gaus galimybę nemokamai studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (jau galioja po karinės tarnybos). Tokiu būdu bus skatinama potencialiai iš karto po mokyklos emigruojančio jaunimo integracija į viešo sektoriaus darbo rinką, mažės emigracijos paskatos, mažės nemotyvuotų studentų skaičius. Ateityje į šią sistemą bus įtrauktas ir verslas.

Mokesčių politika

Mokesčių politikoje sieksime šių pagrindinių tikslų: (1) skatinti darbo vietų sukūrimą, (2) didesnį visuomenės solidarumą, (3) savivaldybių finansinį savarankiškumą, bei (4) užtikrinti realų šioje programoje numatytų priemonių finansavimą.

11.    Įteisinsime progresinius mokesčius.
12.    Sieksime samdomo darbo mokestinės naštos mažėjimo santykyje su kapitalo apmokestinimu panaudojant pozityvią ES šalių praktiką.
13.    Išplėsime savivaldybių mokestinį ir finansinį savarankiškumą. Nustatysime pastovią gyventojų pajamų dalį, skiriamą savivaldybėms Nutrauksime ydingą praktiką, kai Vyriausybė, siekdama mažinti biudžeto deficitą, neskiria savivaldybėms priklausančių biudžeto lėšų, bet reikalauja vykdyti savivaldybėms deleguotas funkcijas.
14.    Suteiksime galimybę savivaldai atitinkamose ribose didinti apleisto turto, pastatų ir teritorijų, automobilių parkavimo, taršos, prekybos plotų ir kitas rinkliavas.
15.    Taikysime įvairias mokesčių lengvatas ir kompensavimo mechanizmus įmonėms ir įstaigoms, kurios sukuria naujas darbo vietas, tuo pat metu neatleisdamos jau dirbančių žmonių.
16.    Sumažinsime darbo jėgos apmokestinimą pradedančioms ir „įsibėgėjančioms“ tam tikros apyvartos kiekio nepasiekusioms verslo bendrovėms.
17.    Taikysime mokesčių atidėjimo ir sumokėjimo galimybes, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Įteisinsime metinės, o ne mėnesinės buhalterinės apskaitos sistemą. Biurokratinę „naštą“ pradedančiajam verslui keisime į valstybės pagalbą verslui.
18.    Pakeisime PVM mokėjimo tvarką. Šis mokesti bus mokamas nuo realių pajamų, o ne nuo teoriškai priskaičiuotos sumos kaip dabar (pvz. įmonės kasmet moka PVM net ir nuo tų pajamų, kurių dar nesumokėjo skolininkai).
19.    Sumažinsime PVM šviežioms daržovėms, nešaldytai žuviai ir mėsai (ekologiškiems produktams taikysime nulinį PVM), kuris neturi viršyti Europos Sąjungos vidurkio, tai leis padidinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą, o taip pat padidins gamybą ir užimtumą.
20.    Siūlysime įvesti visoje Europoje paplitusį automobilių „žaliąjį“ mokestį, administruojamą savivaldoje. Mokesčio dydis priklausys nuo automobolio galingumo ir klasės. Apie numatomą mokesčio įvedimą įspėsime prieš metus. Vieno standartinio automobilio mokesčio dydis neviršys 100-120 litų per metus. Mokestis reikalingas darbo vietų kūrimo ir kitoms šioje programoje numatytoms iniciatyvoms finansuoti.
21.    Vykdysime griežtą kovą prieš korupciją, nepakantumo korupcijai politiką. Didinsime baudas už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus ilginant senaties terminą.
22.    Įvesime visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, taip užkirsdami kelią korupcinėms apraiškoms.

Tikroji savivalda

Konstatuojame, kad Lietuvoje taip ir nebuvo sukurta tikroji savivalda, todėl būtina suteikti teisinį pagrindą jai atsirasti.

23.    Sieksime, kad investicijos į Lietuvos ūkį pasiskirstytų kuo tolygiau ir skatintų Lietuvos regionų plėtrą.
24.    Decentralizuosime valstybės ir savivaldos valdymą. Valstybei nebūdingas funkcijas perduosime savivaldai. Valstybės deleguotas funkcijas pakeisime savarankiškomis tam numatant pakankamą finansavimą.
25.    Sieksime, kad ES paramos skirstymo procese didėtų regionų vaidmuo Regionų taryboms turi būti suteikta teisė spręsti dėl 30 proc. visos paramos lėšų skirstymo ir prioritetų nustatymo (šiuo metu tik 11 proc.).
26.    Sutrumpinsime bešeimininkių pastatų nustatymo laiką, panaudosime apleisto kaimo turto perdirbtas medžiagas vietos kelių programoms.
27.    Plėsime seniūnijų finansinį savarankiškumą. Sudarysime sąlygas seniūnijoms teikti dalį viešųjų paslaugų. Siūlysime įteisinti  tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus.
28.    Sukursime naują nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių paramos mechanizmą. Projektų atrankos metu bus vertinama ne tik paraiškų kokybė, bet ir savivaldybių ir seniūnijų, dalyvaujančių projektuose, nuomonė, o taip pat reali žmonių narystė organizacijose (t.y. kiek organizacijos narių realiai moka nario mokesčius tam tikrai nevyriausybinei organizacijai).
29.    Remsime savivaldybių ir vietos bendruomenių pastangas apsirūpinti energija iš alternatyvių šaltinių.
30.    Sudarant galimybę visiems gyventojams laisvai išreikšti pilietinę poziciją mitingose įgyvendinant Susirinkimų įstatymą. Savivaldybėse negali būti jokių papildomų, nei numato įstatymas, apribojimų ir mitingams skirtų „tinkamų vietų sąrašų“ ar „mitinguotojų elgesio taisyklių“.
31.    Sukursime valstybės tarnautojų ir pareigūnų skatinimo mechanizmus. Atsisakysime komisariatų centralizavimo.
32.    Taupant biudžeto lėšas, sieksime, kad visose savivaldybių ir valstybės institucijose dalis naudojamos uždaro kodo programinės įrangos būtų pakeista į atviro kodo programinę įrangą.
33.    Visų valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų tarnautojų ir įstaigų darbuotojų, kurių steigėjais yra valstybės ar savivaldos institucijos, algos bus viešai skelbiamos tų įstaigų Interneto tinklapiuose.
34.    Reikalausime kiekvieno pareigūno asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus. Įvesime pareigūnų sprendimais ar veiksmais padarytos žalos valstybei išieškojimo sistemą.
35.    Sieksime, kad visi valstybės tarnyboje dirbantys žmonės atitiktų aukščiausius etikos reikalavimus ir būtų įvertinti antikorupciniu požiūriu.

Švietimas Lietuvos ateičiai

36.    Panaikinsime moksleivio „krepšelio“ sistemą, siekdami, kad nebūtų uždarinėjamos gyvybingos kaimo mokyklos. Ten, kur jų uždarymas neišvengiamas skatinsime kaimo švietėjišką ir bendruomeninę veiklą, kultūrą ir sportą, suaugusių švietimą steigdami daugiafunkcinius universalius centrus.
37.    Sieksime vidurinio mokymosi proceso universalizacijos, neskatinsime profiliavimo.
38.    Papildysime mokyklų ir aukštųjų mokyklų ugdymo programas, siekdami, kad dalis ugdymo proceso vyktų natūralioje kaimo aplinkose, kur vaikai būtų supažindinami su tradiciniu lietuvių gyvenimo būdu, verslo, amatų, etninės kultūros pagrindais. Į šiuos ugdymo lėšomis finansuojamus projektus bus įtrauktos kaimo bendruomenės. Tokiu būdų bus kuriamos naujos darbo vietos kaime.
39.    Sieksime, kad bendro lavinimo mokyklos programoje būtu daugiau dėmesio skiriama socialinių įgūdžių formavimui.
40.    Užtikrinsime, kad mokyklose būtų dėstomos pasirengimo šeimai ir atsakingos tėvystės ugdymo, tautiškumo, pilietiškumo bei sveikos gyvensenos pamokos. Mokykla turi supažindinti moksleivius su įvairiais intelektinės nuosavybės valdymo būdais.
41.    Plėtosime teisines galimybes nepilnamečių įdarbinimui vasaros metu.
42.    Įtrauksime į bazinės istorijos kursą regionų, miestų ir miestelių istorijos temas.
43.    Panaikinsime studento „krepšelio“ sistemą. Sieksime, kad išliktų regioniniai ir šakiniai universitetai, kitos aukštosios mokyklos. Užtikrinsime, kad jose išliktų ne tik patrauklios studentams, bet ir Lietuvos ūkiui reikalingos specialybės.
44.    Tikslinio studentų finansavimo sistemos sutvarkymu, įgyvedinsime Lietuvai svarbių specialistų rengimo politiką, taip išvengiant nedarbo didinimo atskirose srityse ir specialistų trūkumo regionuose.
45.    Didinsime verslo ir valstybės sąveiką, siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos, rinkos poreikius atitinkančius specialistus, kurie turėtų galimybes Lietuvoje gauti deramas darbo sąlygas.
46.    Nustatysime skirtingus fundamentinio ir taikomojo mokslo vertinimo kriterijus, tai sudarytų sąlygas turėti Lietuvoje aukšto lygio fundamentalaus mokslo centrus bei taikomųjų tyrimų, mokslo sklaidos centrus, labiau prieinamus vidaus poreikiams. Skatinsime mokslo rezultatų sklaidą ir diegimą šalies pažangai, o ne formalių straipsnių rašymą užsienio mokslo leidiniuose.

Kultūros politika

47.    Didinsime valstybės ir savivaldybių dėmesį ir paramą Lietuvos kultūrai.
48.    Skubiai spręsime regionų kultūros klausimus, ypač darbuotojų mažų atlyginimų problemą.  
49.    Išsaugosime kultūros namus ir skatinsime kultūrinę veiklą mažose gyvenvietėse, įtraukiant bendruomenes.
50.    Remsime šiuolaikinio meno raišką pritaikant įvairias apleistas erdves parodoms, menininkų dirbtuvėms ir instaliacijoms.
51.    Mažinsime mokesčių naštą meno kūrėjams.
52.    Išsaugosime kultūros paveldą (dvarus, kultūros ir gamtos paminklus). Reikalausime, kad privatūs savininkai tinkamai prižiūrėti savo valdas.

Sveikata visiems Lietuvos žmonėms

Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje nėra aiškiai orientuota į bendrų problemų sprendimą ir ligų profilaktiką. Dirbama su pasekmėmis, o ne priežastimis. Sveikatos apsaugos politikoje suteiksime prioritetą visuomenės sveikatos, o ne asmens sveikatos politikai.

53.    Sieksime, kad realiai būtų mažinamas skirtumas epidemiologinių visuomenės sveikatos rodiklių tarp miesto ir kaimo gyventojų.Tam tikslui gerinsime sveikatos paslaugų prieinamumą šalies kaimų ir gyvenviečių žmonėms, sieksime besąlygiško ir efektyvaus, valstybės finansuojamų prevencinių programų vykdymo šalies regionuose ir šio proceso kontrolės visuose politiniuose ir valstybės valdymo lygmenyse.
54.    Sieksime, kad rajonų lygmens ligoninės būtų finansuojamas taip, kad jose išliktų ligoninei būdingos paslaugos (reanimacija, chirurgija). Pertvarkysime sveikatos reformos planą taip, kad būtų atsižvelgta į svarbiausius kaimo žmonių poreikius (ligoninių užpildymo sezoniškumas, gyventojų amžius ir slaugos poreikiai). Nutrauksime ydingą praktiką, kai mažos ligoninės dengia didžiųjų ligoninių patiriamas išlaidas.
55.    Skatindami ir remdami sveikos gyvensenos programas, mažinsime gyventojų priklausomybę nuo žalingų įpročių ir farmacijos pramonės, kuri skatiną besaikį vaistų vartojimą. Gerinsime ankstyvos ligų diagnostikos, ligų prevencijos priemonių vykdymą, jų efektyvumo didinimą. Įteisinsime privalomą pacientų, gaunančių nemokamas valstybės paslaugas, dalyvavimą visuomenės sveikatos biuro programose.
56.    Skatinsime, kad kiekvienas Lietuvos žmogus profilaktiškai nemokamai pasitikrintų sveikatą ne rečiau kas 5 metai.  Didinsime visuomenės sveikatos biurų veiklos efektyvumą užtikrindami jų pakankamą finansavimą.
57.    Grąžinsime galimybę nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms iškviesti šeimos gydytoją į namus.
58.    Narkomanijos, alkoholizmo ir kitų socialinių problemų prevencijai sukursime švietėjiškas programas darželinukams ir moksleiviams.
59.    Plėtosime teisines galimybes nepilnamečių užimtumui vasaros metu.
60.    Remsime mažas ir vidutines pajamas turinčių šeimų moksleivių vasaros poilsį ir užimtumą. Remsime kaimo jaunimo sportines ir kultūrines iniciatyvas.
61.    Didesnį dėmesį skirsime kaimo sporto ir kultūros bazių renovacijai, kaimo žmonių laisvalaikio užimtumo gerinimui.
62.    Sudarysime prielaidas vaikų ir jaunimo zooterapijos, hipoterapijos centrų kūrimuisi, skatinsime žirgininkystės paslaugų verslą, neįgaliųjų žmonių kūrybos namų funkcionavimą ir t.t.

Šeimos ir socialinė politika

63.    Pasisakome už vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos svarbą visuomenėje. Vykdysime švietėjišką veiklą, formuojant teigiamą požiūrį į tradicinę šeimą. Laikomės nuostatos, kad gindama motinystę, tėvystę ir vaikystę valstybė turi globoti visus vaikus. Vaikai negali būti diskriminuojami dėl to, kokioje šeimyninėje aplinkoje jie auga.
64.    Siekdami, kad būtų išlaikytos ilgiausios Europoje motinystės atostogos (24 mėnesiai) sudarysime galimybę vaiko priežiūros atostogų antrųjų metų laiką išnaudoti dalimis, iki vaikui sueis 7 metai, taip sudarydami galimybę lanksčiai derinti darbą ir motinystę (tėvystę).
65.    Skatinsime lanksčių darbo formų taikymą vaikus auginantiems asmenims, sudarysime palankias sąlygas šeimos verslui. Sudarysime  sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.
66.    Didinsime paramą daugiavaikėms šeimoms.
67.    Tobulinsime vaikų išlaikymo fondo veiklą, efektyvinant alimentų išieškojimą iš neatsakingų tėvų – valstybės skolininkų. Neprižiūrintys ir paliekantys vaikus tėvai taps valstybės skolininkais be senaties termino.
68.    Plėtosime kompleksinių paslaugų krizę patiriančioms šeimoms sistemą, diegiant privalomą konsultavimą prieš skyrybas, abortus, užtikrinant informacijos apie paramą šeimai sklaidą.
69.    Skatinsime vaikų darželių steigimą. Plėtosime kitas šeimai reikalingas viešąsias paslaugas (t. sk. žaidimų aikšteles, vaikų priežiūros kambarius ir t. t.) bei infrastruktūros pritaikymą.
70.    Tobulinsime globėjų ir įtėvių rengimą, supaprastinant įvaikinimo procedūras Lietuvos gyventojams, skatinsime vaikų globą šeimose ir  šeimynose.
71.    Skleisime nepakantumo alkoholizmui politiką, puoselėsime  sveikos gyvensenos kultūrą.
72.    Įvesime įstatymų ir kitų teisės aktų vertinimą poveikio šeimai požiūriu.
73.    Užtikrinsime neįgaliųjų integraciją, skiriant ypatingą dėmesį infrastruktūros ir jų būsto pritaikymui. Steigsime neįgaliųjų dienos centrus.
74.    Nustatysime, kad minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė vidutinio atlyginimo.
75.    Remsime socialiai atsakingas įmones, kurios sudarinės sektorines arba teritorines kolektyvines sutartis. Skatinsime vietos Trišalių tarybų aktyvumą, siekdami, kad stambios pelningos įmonės didintų atlyginimus bei socialines garantijas darbuotojams.
76.    Susiesime pensinį amžių su vidutine gyvenimo trukme. Tik ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei gali būti priimami ilgalaikiai sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.

Šilumos kainų mažinimas ir energetikos demonopolizavimas

77.    Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės patirtimi skatinsime savivaldybes peržiūrėti sutartis su šilumos tiekėjais bei pradėti aktyvias derybas dėl kainų mažinimo.
78.    Sieksime mažinti šilumos ir karšto vandens kainos vartotojams. Tai pasieksime pritaikydami miestų ir miestelių katilines vietiniam biokurui - biomasei bei įgyvendindami visas kitas šiame programos skirsnyje numatytas priemones.
79.    Sieksime, kad savivaldybėms būtų suteikta daugiau teisinių priemonių dalyvauti tvirtinant ir peržiūrint vandens ir šildymo kainas, t.y. riboti monopolijų viršpelnius, atsižvelgiant į realias jų sąnaudas. Įvesime monopolininkų vykdomų pirkimų kontrolę, tokiu būdu užkirsdami kelią paslėpti viršpelnius per išpūstas pirkimų kainas.
80.    Skatinsime vietinių energetikos įmonių plėtrą, o ne stambių energetikos monopolijų, aptarnaujančių kelis ar daugiau šalies rajonų, formavimąsi. Suteiksime teisę savivaldai kontroliuoti energijos gamybą bei perdavimą vartotojui. Savivaldybės, o ne Valstybinė kainų komisija licencijuos įmones, per metus tiekiančias iki 20 mln. kWh energijos (dabar iki 10 mln. kWh).
81.    Įteisinsime visų dokumentų, pasirašytų tarp savivaldybių ir bendrovių, tiekiančių komunalines paslaugas, viešinimo tvarką.
82.    Kursime Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Remsime savivaldybių ir vietos bendruomenių pastangas apsirūpinti alternatyviais energijos šaltiniais. Sieksime, kad Lietuva iki 2015 m., t.y. penkeriais metais anksčiau, nei reikalauja ES, 23 proc. energijos gautų iš alternatyvių energijos šaltinių. Skatinsime vandens, vėjo, biodujų, geoterminės energijos, saulės ir, svarbiausia, biomasės energetiką. Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą paskelbsime vienu iš energetiko prioritetų.
83.    Įteisinsime privalomą iš alternetyvių energetikos šaltinių pagamintos elektros energijos supirkimą fiksuota kaina ir tų šaltnių prijungimą prie elektros skirstomųjų tinklų be papildomo konkurso.
84.    Įvesime papildomus akcizus įvežtiniam kurui, jeigu jį galima pakeisti vietiniu kuru. Akcizo pajamas naudosime atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai.
85.    Prioritetu laikome ne tik daugiabučių namų renovaciją, bet ir privačių namų renovaciją, taip pat visos miestų ir miestelių energetinės infrastruktūros (šilumos trasos, katilinės) renovaciją, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų interesus, o ne į trumpalaikius komunalinių įmonių interesus.
86.    Siekdami spartesnio renovacijos projektų vykdymo, tobulinsime gyventojų dalyvavimo renovacijoje skatinimo mechanizmus.

Ekologija žmogui

87.    Finansinėmis priemonėmis skatinsime sveikų, lietuviškų kokybiškų ir ekologiškų maisto produktų vartojimą mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, vaikų globos ir kitose viešojo sektoriaus įstaigose (kaip tai jau daroma Panevėžio rajone). Tai skatins šių produktų paklausą bei ilgainiui lems, kad sveiki produktai taps kasdienio masinio vartojimo, o ne prabangos preke. Gerinsime moksleivių mitybos įpročius.
88.    Reformuosime valstybės ir savivaldybių išlaidų panaudojimą taip, kad jos skatintų aplinkai draugiškų prekių ir medžiagų naudojimą. Išplėsime „žaliųjų viešųjų pirkimų“ mastus (valstybės ir savivaldybių įstaigos pirks paslaugas ir prekes, kurios yra mažiau kenksmingos gamtai, skatina vietos gamybą ir pan.).
89.    Lietuvoje nebus nerūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklų. Pagal Europos Sąjungoje pirmaujančių šalių standartus, lėšos pirmiausia turi būti skiriamos atliekų prevencijai, pirminiam (kiemuose) bei antriniam (spec. įmonėse) rūšiavimui, antriniam perdirbimui ir panaudojimui, išgaunant daugybę vertingos žaliavos. Likusios bioskaidžios (virtuvės) atliekos turi būti kompostuojamos arba iš jų išgaunamos biodujos. Skatinsime realios plastiko taros, aliuminio, elektronikos surinkimo sistemos suformavimą.
90.    Įpareigosime viešojo sektoriaus įstaigas rūšiuoti atliekas. Įrengsime atliekų rūšiavimo konteinerius ne tik prie daugiabučių, bet ir kitose masinėse žmonių susibūrimo vietose - stotyse, aikštėse, įstaigose, ligoninėse ir pan.
91.    Sieksime, kad Lietuva ir toliau pirmautų mėsos eksporto srityje, tačiau mūsų šalies strateginis pranašumas - ne stambūs teršiantys kompleksai, o modernūs maži ir vidutiniai ūkiai.
92.    Uždrausime pramoninę žūklę upėse ir ežeruose, skatinsime gyvosios gamtos įvairovės išsaugojimą ir saikingą išteklių naudojimą mėgėjiškai žūklei.
93.    Išsaugosime viešąsias erdves ir žaliąsias zonas žmonėms. Pakeisime viešojo bendrųjų ir detaliųjų planų svarstymo eigą - stiprinsime  savivaldybių dalyvavimą teritorijų planavimo procese, sieksime maksimalaus planavimo dokumentų viešinimo Internete.
94.    Sieksime, kad visose šalies bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštosiose mokyklose būtų dėstoma aplinkosaugos mokymo programa. Skatinsime ekologinį suaugusiųjų švietimą.
95.    Skatinsime gamtos švarinimo akcijas, ekologinį turizmą, senovės amatų veiklas, etninio ir kulinarinio paveldo išsaugojimo veiklas.
96.    Skirsime finansavimą asbesto stogo dangų keitimo programos užbaigimui. Supaprastinsime šių stogų pakeitimo teisines procedūras.

Agrarinė politika

97.    Reikalausime Lietuvos ūkininkų diskriminacijos (dėl tiesioginių išmokų dydžio) panaikinimo reformuojant ES Bendrąją žemės ūkio politiką po 2014 metų.
98.    Derybose su ES institucijomis dėl 2014-2020 finansinio laikotarpio mūsų Vyriausybės prioritetu bus žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas
99.    Sieksime, kad Kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje būtų padidintas ūkių modernizavimo bei atsinaujinančios energetikos projektų finansavimas.
100.    Formuodami agrarinę politiką, remsime vidutinių ir smulkių ūkių plėtrą. Remsime smulkų ūkį ir augintojų/gamintojų kooperatyvus, jų produkcijos realizacijos galimybes, kurios sudarytų realią konkurenciją dominuojantiems prekybos tinklams.
101.    Nepritardami žemės pardavimo užsieniečiams sąlygų supaprastinimui, derėsimės su ES dėl šios problemos sprendimo.
102.    Mokestinėmis ir ES paramos priemonėmis skatinsime apleistų žemių naudojimą, taip sieksime žemės ūkio ir aptarnaujančių verslų plėtros apleistose vietovėse.
103.    Įsipareigojame nedidinti esamų ir neivesti naujų mokesčių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms.
104.    Skatinsime naujovių diegimą žemės ūkyje, tačiau ribosime genetiškai modifikuotos produkcijos ir sėklų patekimą į šalį. Skatinsime vietinės produkcijos vartojimą ir ekologinį ūkininkavimą bei ekologinių produktų pateikimą vartotojui. Sieksime, kad iki 2016 m. ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvoje pagamintų maisto produktų būtų ekologiški (organiški).
105.    Pasisakome prieš savivaldybių žemės ūkio skyrių etatų mažinimą ir funkcijų perdavimą privatiems subjektams. Didinant žemės ūkio specialistų kvalifikaciją būtina numatyti jų funkcijose aktyvų nemokamą ūkininkų konsultavimą dėl visų galimybių naudotis parama ir ūkininkavimo.
106.    Panaikinsime perteklinius veterinarinius, aplinkosauginius ir kitus kontrolės reikalavimus žemės ūkio gamybos subjektams.
107.    Ginsime vartotojų apsaugos principą, kad „reklama negali meluoti“. Turi būti aiškiai nustatyta, ką konkrečiu atveju reiškia žodžiai „natūralus“ arba „ekologiškas“ ir pan. Išplėsime maisto prekių etikečių turinio privalomuosius reikalavimus

Saikingo vartojimo skatinimas

108.    Skatinsime gyventojus įrengti saulės kolektorius vandens šildymui, numatysime kompensacijų už kolektorių įsigijimą galimybes. Skatinsime saulės kolektorių paklausą bei vietinę gamybą numatant privalomą jų įrengimą ant visuomeninės paskirties pastatų.
109.    Skatinsime gamtą tausojančių bei saikingą vartojimą propaguojančių gyventojų bendruomenių (pvz. ekologinis kaimas, sodų bendrija) kūrimąsi. Kursime privalomą stambesnių gyvenviečių ekologinės būklės stebėsenos sistemą. Skatinsime kompaktiškumą - darbas, mokslas, gyvenimas, sportas ir laisvalaikis kuo arčiau namų. Ten, kur įmanoma, turi galioti principas - vietos gamintojai tenkina vietos vartotojų poreikius.
110.    Sukursime ir išvystysime ekologinio turizmo Lietuvoje sistemą, panaudojant saugomas teritorijas, žmogiškuosius išteklius, augalų ir gyvūnijos įvairovę, vandens telkinius, istorinės atminties vietas, istorinio paveldo objektus. Būtent ekologinis turizmas apsaugotų nuo "barbariško", nekontroliuojamo turizmo pasekmių, prisidėtų prie gamtos resursų saugojimo ir racionalaus panaudojimo, žmonių užimtumo ir neštų pajamas kraštui.
111.    Mažinsime popieriaus naudojimą valstybės ir savivaldos institucijų darbe. Ne mažiau kaip 90 proc. viešojo administravimo dokumentacijos (paraiškos, ataskaitos, pažymos) gali būti perkelta į elektroninę erdvę. Tam pasiekti egzistuoja veikianti elektroninio parašo sistema.

Transporto politika

112.    Gerinsime rajoninių kelių būklę. Stiprinsime saugumo priemones keliuose. Teiksime prioritetą miestelių gatvių asfaltavimui ir perasfaltavimui.
113.    Investuosime į viešo transporto skatinimą, sieksime, kad atokiausios gyvenvietės būtų pasiekiamos viešuoju transportu (ten kur jis realiai reikalingas). Derinsime įvairių transporto rūšių grafikus (pvz. traukiniai turi ne beprasmiškai konkuruoti su (mikro)autobusais, o papildyti vieni kitus).
114.    Plėsime viešojo transporto naudojimosi skatinimo priemones, įskaitant automobilių judėjimo ir parkavimo apribojimus miestų centruose. Padidinsime A juostų skaičių miestuose.
115.    Didinsime biokuro naudojimą viešajame transporte, skatinsime elektromobilių naudojimą Lietuvoje.
116.    Viešojo transporto pagrindu Kaune ir Vilniuje laikysime ekpres-autobusus ir troleibusus (neinvestuosime valstybės biudžeto pinigų į fantastinius ir galimai korupcinius metro ir tramvajų projektus). Plėsime lietuviškų troleibusų gamybą.
117.    Prie esminių viešo transporto mazgų turi būti įdiegiami specialūs susisiekimo punktai, sudarant galimybę saugiai palikti transporto priemonę bei toliau naudotis viešuoju transportu arba atvirkščiai.
118.    Iki dešimtadalio kelių plėtrai skirtų lėšų skirsime dviračių/pėsčiųjų takų ir šaligatvių įrengimui.
119.    Sieksime, kad kai kurios miestų gatvės, gyventojų pageidavimu, virstų pėsčiųjų alėjomis.